Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės akto signataro vyskupo Justino Staugaičio giminaičiai susitiks Telšiuose prie signataro kapo.
Šiandien panevėžietis gydytojas, miesto Tarybos narys, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Justino Staugaičio giminės atžala Darius Staugaitis išvyksta į sostinę.
Kartu su kitais Lietuvos signatarų giminių klubo nariais panevėžietis dalyvaus prezidentūroje vyksiančiame renginyje, kurio metu signatarų giminaičiams bus įduoti gėlių vainikai nuo prezidentės. Garbingų vyrų giminaičiai visai tautai brangią dieną – Vasario 16-ąją – šias gėles veš ant signatarų kapų.
Važiuos į Telšius
1918 metų vasario 16 dieną pasirašytas aktas paskelbė, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, jį pasirašė dar dvidešimt Tarybos narių, tarp kurių buvo ir dvasininkas Justinas Staugaitis.
Nuo tų dienų prabėgo jau beveik šimtas metų, daug permainų per tą laiką patyrė Lietuva ir jos žmonės, tačiau diena, kai buvo pasirašytas vienas svarbiausių tautos dokumentų, iki šiol šventa, o jį pasirašę žmonės verti didžiulės pagarbos.
Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai palaidoti įvairiose vietose. Ant jų kapų Vasario 16-ąją pražysta ir Lietuvos prezidentės gėlės. Ant vienų kapų gėles veža dar gyvi giminės, ant kitų padeda seniūnijų, savivaldybių atstovai.
Panevėžietis D. Staugaitis ir dar keletas jo giminaičių prezidentės vainiką veš į Telšius. 1943 metais mirusio vyskupo palaikai ilsisi Telšių katedroje.
Susitinka gimtinėje
D. Staugaitis sako, kad į Telšius padėti gėlių važiuoja vos keletas giminės atstovų. O štai kai vyksta gausios Staugaičių giminės susitikimas, į jį suguža kelios dešimtys ar net šimtas gražios giminės narių.
Susitikimas vyksta kas penkeri metai garbingojo giminaičio Justino Staugaičio gimtinėje Šakių rajone, buvusiame Žvirgždaičių valsčiuje, Tupikų kaime, kur 1866 metų lapkričio mėnesį signataras ir gimė.
Jis mokėsi Kudirkos Naumiesčio pradžios mokykloje, o baigęs Marijampolės gimnaziją įstojo į Seinų kunigų seminariją.
1906 m. kunigas J. Staugaitis tapo naujos Lekėčių parapijos klebonu. Tuo pat metu jis įsitraukė į socialinę ir politinę veiklą. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, vienas iš vadovų. Jis pasiūlė labdaros tvarkymo būdus, vėliau taikytus ne tik Pirmojo pasaulinio karo metais, bet ir Lietuvos Respublikoje: kurti specialias šalpos draugijas, kuo daugiau socialinės rūpybos darbų paskirti parapijoms.
J. Staugaitis rašė ir straipsnius tikybos, etikos, socialiniais, politikos klausimais ir publikavo laikraščiuose bei žurnaluose. Nuo 1911 metų jis priklausė Lietuvių mokslo draugijai.
Dvasininkas dalyvavo rengiant 1917 metais Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir 1918 metais vasario 16-ąją kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
Kaip parlamento vadovas, kartais pavaduodavo Lietuvos Respublikos prezidentą. Signataras rūpinosi, kad būtų nustatyti Lietuvos santykiai su Vatikanu, keletą kartų pats kreipėsi į popiežiaus atstovus dėl valstybės politinio pripažinimo. Jo sulaukta, kai popiežius įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją. Tuomet J. Staugaitis tapo naujos Telšių vyskupijos vadovu.
Žinojo ir gerbė visada
Darius Staugaitis buvo vos metukų, kai kartu su mama ir dviem broliais 1941 metais buvo ištremtas į Sibirą. Jo tėvas buhalteris Justinas Staugaitis, garbingojo vyskupo sūnėnas, liko ir žuvo Lietuvoje.
Nuo pat mažens net ir tolimajame Sibire motina pasakojo savo sūnums apie buvusią laisvą Lietuvą.
„Vasario 16-oji mums visada buvo žinoma ir svarbi diena: kiekvienais, net pačiais gūdžiausiais metais ją minėdavome“, – pasakoja D. Staugaitis.
Apie Lietuvos istoriją ir jos garbingus žmones Staugaičiai nuo mažens žinojo ne iš vadovėlių, o iš motinos, giminaičių pasakojimų.
Ištremta šeima 1959 metais grįžo į Lietuvą, mokėsi, o 1971 metais baigė Kauno medicinos institutą, tapo gydytoju. Tais pačiais metais gavo paskyrimą ir atvyko dirbti į Panevėžio ligoninę. Ilgus metus D. Staugaitis dirbo gydytoju ortopedu, buvo Traumatologijos skyriaus vedėjas. Jis pirmasis Panevėžyje pradėjo atlikti endoprotezavimo operacijas.
Gydytojas aktyviai dalyvauja politikoje, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
