Lietuvoje gyvena beveik 2000 žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) nešiojančių asmenų. Tiesa, tai tik oficiali statistika. Tikrieji skaičiai gali būti keletą kartų didesni.
„Kad ir kaip ironiškai tai nuskambėtų, teigiamas atsakymas atlikus ŽIV testą padėjo man susitvarkyti gyvenimą“, – sako kaunietis Šarūnas (34 m.). Keletą metų narkotikus vartojęs vyras, išgirdęs šiurpią diagnozę, pasikeitė – atsikratė priklausomybės nuo kvaišalų, susirado darbą ir nutarė likusį gyvenimą nugyventi prasmingai. „Žinau, jog niekada nepasveiksiu ir dėl to kaltinti galiu tik save patį, bet gyvenimas išgirdus diagnozę nesibaigė“, – tikino Šarūnas, nešiojantis mirtiną AIDS ligą sukeliantį ŽIV virusą.
Apsikrėtė per švirkštą
Į kvaišalus Šarūnas įjunko būdamas 23 metų. Iš pradžių rūkė marihuaną, vėliau perėjo prie stipresnių narkotikų. Kai sužinojo esantis infekuotas, prieš keletą dienų buvo pirmą kartą pabandęs leidžiamųjų, vadinamųjų intraveninių, narkotikų.
„Trečias ar ketvirtas kartas, kai susileidau dozę, buvo lemtingas. Žinau ne vieną atvejį, kai žmogus leidžiasi metų metus ir neužsikrečia ŽIV, bet mano atveju, matyt, tai buvo ženklas, jog turiu sustoti ir susimąstyti, kaip gyvenu“, – svarstė Šarūnas. Jis įtaria, kad švirkštas, kuriuo į rankos veną susileido kvaišalus, buvo užkrėstas prieš tai jį naudojusio žmogaus. Apie tai, jog naudotis jau kito panaudotu švirkštu yra mirtinai pavojinga, Šarūnas tada nesusimąstė.
Prieš 7 metus jis nelabai žinojo, kas yra ŽIV ar AIDS, ir nelabai veržėsi išsiaiškinti. „Žinojau, jog yra tokia mirtina liga, bet tada maniau, kad dažniausiai ja užsikrečiama lytiniu būdu“, – prisipažino kaunietis.
Apie tai, jog Šarūnas užsikrėtęs ŽIV, žino tik artimieji ir pora draugų. Jo diagnozė net paskatino vieną iš jų atsisakyti narkotikų – tiesa, neilgam. Keletą metų nevartojęs kvaišalų vaikinas vėl prie jų grįžo ir dienas leidžia landynėse arba už grotų. „Bandžiau jo ieškoti ir su juo kalbėtis, bet jam narkotikai svarbiau net už gyvybę, tad manęs jis nesiklausė“, – apgailestavo Šarūnas.
Anot jo, sergantiesiems tolerancijos neverta tikėtis. Vis dar gajūs mitai, jog ŽIV užsikrėsti galima vos prisilietus prie infekuotojo, ar jam čiaudėjant, kosint. „Seku visą su mano liga susijusią informaciją ir tikrai matau, kad švietimas šia tema ypač padidėjęs, tačiau to, matyt, negana. Net geriausias mano draugas, sužinojęs, kad sergu, ėmė manęs vengti. Tik po to, kai perskaitė keletą straipsnių apie ŽIV ir AIDS, suprato, jog su manimi draugaudamas – nemirs“, – Šarūnas nelinksmai šyptelėjo.
Nenori mirti
Šarūnas antrosios pusės neturi. Sako nenorintis rizikuoti dar vieno žmogaus sveikata, tad pasirinko vienišiaus dalią. „Žinau moterį, kuri, sužinojusi, jog jos draugas – ŽIV nešiotojas, nuo jo nenusisuko – jiedu susituokė ir net svajoja apie vaikus. Bet, mano manymu, tai pernelyg neatsakingas ir rizikingas elgesys, – sakė Šarūnas. – Juk tikimybė, kad vieną dieną ji užsikrės – gana didelė, be to, vaikas greičiausiai irgi gimtų infekuotas“.
Paklaustas, ką būtų daręs kitaip, jeigu būtų žinojęs, jog gali tapti nepagydomos ligos viruso nešiotoju, Šarūnas minutėlei susimąsto. „Noriu gyventi, turiu suplanavęs dar daug darbų. Jeigu būčiau bent įtaręs, kad teks tiek kentėti, kol galiausiai susitaikysiu su diagnoze, į narkotikų pusę greičiausiai nė nebūčiau pažiūrėjęs. Kita vertus, kol pats šito neišgyveni, iš kitų patirties pasimokyti ne visada pavyksta“, – įsitikinęs kaunietis.
Šarūnas sako, kad ŽIV nešiotojų ir sergančiųjų AIDS yra gerokai daugiau, nei skelbia statistikos duomenys. „Narkomanai, prostitutės ir kiti asmenys, kurie dažniausiai ir tampa mirtiną ligą sukelti galinčio viruso aukomis, vengia tikrintis sveikatą. Išaiškėja vos vienas kitas atvejis, o jų yra gerokai daugiau – tiesiog daugelis gyvena giltinei alsuojant į nugarą ir nieko nedaro“, – tikina pašnekovas.
Kasmet užsikrečia 200 žmonių
Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 153 nauji ŽIV atvejai – tuo virusu užsikrėtė 125 vyrai ir 28 moterys. Dauguma jų – narkotikus vartojantys asmenys.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius docentas Saulius Čaplinskas sako, jog sergantiesiems AIDS Lietuvoje periodiškai atliekami virusologiniai ir imunologiniai tyrimai. „Ligos gydymas iš tiesų yra labai brangus. Per metus vienam asmeniui kainuoja 26 000 litų, tad gydymas skiriamas ne iš karto, vos užsikrėtus, o vėlesnėse stadijose – pagal klinikinius ir laboratorinius rodiklius. Visi ŽIV užsikrėtusieji yra valstybės apdrausti, todėl visas sveikatos priežiūros paslaugas jie turi gauti nemokamai“, – sakė S. Čaplinskas.
Dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dėl to Lietuvos gyventojai ŽIV infekciją ir užsikrėtusiuosius ŽIV pirmiausia tapatina su narkomanais ar net su jų nusikalstama veikla. „Esant tokiai situacijai ir kalbant apie toleranciją, yra sunku pakeisti visuomenės nuostatas, – svarstė S. Čaplinskas. – Tiesa, pastebima, kad tolerancijos daugėja. Čia svarbų vaidmenį vaidina patys ŽIV infekuotieji. Tačiau ŽIV užsikrėtusiųjų, norinčių atvirai Lietuvoje pasisakyti viešumoje, yra tik vienetai“.
Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.
ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia. Medikai pabrėžia, jog ŽIV neplinta oro lašiniu būdu, neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, nėra pavojaus užsikrėsti buitiniu būdu ir per socialinius kontaktus. Neužsikrečiama per prakaitą ar ašaras, taip pat naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais.
TIK FAKTAI:
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija kaip užkrečiamoji liga žinoma nuo 1981 metų. Pasaulio sveikatos organizacija ŽIV infekciją pavadino pirmąja žmonijos istorijoje pandemija, nes ši liga išplitusi visuose žemynuose.
Kasdien maždaug 14 000 asmenų pasaulyje užsikrečia ŽIV. Negydomi užsikrėtusieji ŽIV anksčiau ar vėliau miršta nuo įgyto imunodeficito sindromo (AIDS).
Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys, iš jų 1439 – vyrai. Taigi ŽIV infekuotų vyrų yra 5 kartus daugiau nei moterų.
Pilietinės visuomenės instituto atliktos apklausos duomenimis, 1999 metais šalia sergančiųjų AIDS nenorėjo gyventi 55 proc. Lietuvos gyventojų, o 2005 metais – 70 proc.
Vaistus geriantis ŽIV infekuotasis iki 95–99 proc. sumažina tikimybę perduoti infekciją.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą 65 proc. ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 18,9 proc. – per heteroseksualius lytinius santykius, 5 proc. – per homoseksualius lytinius santykius, 11,1 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.
Dėl ŽIV sukelto įgyto imunodeficito sindromo (AIDS) pasaulyje jau yra mirę apie 2,1 mln. žmonių, įskaitant 330 000 vaikų.
Lietuvoje pirmasis ŽIV infekcijos bei AIDS atvejis nustatytas 1988 metais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ŽIV infekcijos yra diagnozuota 1675 atvejai, AIDS – 268 atvejai, iš jų dėl AIDS mirė 84 asmenys.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
