Valstybės gebėjimas įtraukti jaunąją kartą ir pasaulio lietuvius į šalies ateities kūrimą yra esminė sąlyga, kad būtų kuriama moderni, patraukli ir konkurencinga Lietuva. Tam, kad šioje srityje įvyktų proveržis būtina skatinti e-pilietiškumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diasporos profesionalų tinklas „Globalios Lietuvos lyderiai“ ir Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ skelbia iniciatyvą #eKarta, kurios tikslas – skatinti šalies piliečius naudotis moderniomis elektroninėmis rinkimų platformomis. Taip pat skatinti šalies politikus ieškoti vis daugiau galimybių šalies valdymą modernizuoti panaudojant inovatyvias technologijas.
„Nors dažnai džiaugiamės pirmomis vietomis pasaulyje pagal interneto greitaveiką, kyla klausimas kiek prasmingai ji yra išnaudojama. Pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją atsiradusi galimybė pasirašyti už kandidatus į Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus el. būdu, žymi simbolinę ribą, kada Lietuva pradeda modernizuoti galimybes piliečiams dalyvauti valstybės valdyme.
Tačiau kol kas šia galimybe pasinaudojo vos apie 30 tūkst. piliečių. Retorinis klausimas kalbant apie galimybę ateityje balsuoti internetu – ar Lietuva jau pasirengusi savo vadovus rinkti internetu? Mes prašome jaunosios „e-kartos“ ir pasaulio Lietuvių įrodyti, kad esame subrendę moderniems rinkimams. Paremkite savo kandidatus, pasirašydami už juos internetu, pasidalinkite savo sprendimu socialiniuose tinkluose,“ – ragino GLL direktorė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.
Pasak JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvio Simo Simanausko, šiais metais Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose pirmą kartą gali dalyvauti Nepriklausomybės karta – apie 300 tūkst. jaunųjų piliečių, gimusių jau laisvoje Lietuvoje.
Deja, nežinia, kaip ilgai teks laukti, kol jaunimas jiems priimtinais būdais galės įsitrauks į valstybės valdymo klausimus. Pastarieji rinkimai rodė, kad jaunimo aktyvumas rinkimuose – kritiškai žemas. 2012 m. LR Seimo rinkimuose balsavo beveik 72% vyresnių nei 75-erių metų rinkėjų, o jaunimo iki 24 metų – vos apie 16%, 25-34 metų – mažiau nei kas penktas.
Diasporos aktyvumas pastaruose rinkimuose svyravo nuo 15 iki 18 tūkst. balsų. Tai yra mažiau nei 10% piliečių gyvenančių ne Lietuvoje. Kita vertus, svarbu atsiminti, kad iki šiol jiems tai reikia daryti ištveriant biurokratinius procesus, registruojantis paštu ar vykstant dešimtis ar net šimtus kilometrų, kad galėtų išreikšti savo valią.
Benediktas Vanagas mano, kad e-balsavimas yra patogesnis būdas įtvirtinti tautos apsisprendimą rinkimuose. Šiuo metu, kai vyresnės kartos žmonės yra aktyvioji rinkėjų dalis, vaizdas kiek persikreipia. Juk kasmet pasaulyje daugėja naujos kartos žmonių, kuriems internetas yra kasdienybė. Įrankis jiems tiesiog padėtų matyti aiškesnį tautos balsą rinkimuose.
„Nemaža dalis tautiečių gyvenančių užsienyje galėtų gerokai lengviau naudotis teise rinktis, tai suteiktų jiems galimybę jausti, kad gali daryti įtaką gyvenimui Lietuvoje. Neatmetama prielaida, kad tai ateityje padėtų jiems lengviau apsispręsti grįžti į Lietuvą.
Rinkimai socialinė misija, tad mūsų visų tikslas, kad visuomenė taptų maksimaliai aktyvi, bei kiekvienas jaustų, kad gali daryti įtaką valstybės gyvenimui. E-balsavimas padėtų pralaužti ledus ir lengvesnei jaunųjų specialistų galimybei įsitraukti į politinį valstybės valdymą. Tuomet visuomenės pasitikėjimas politika tik padidėtų.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad e-balsavimas padidina sukčiavimo riziką. Tinkamai paruošus e-platformą, tikiu, kad galima šito išvengti“, – sakė Dakaro ralio dalyvis.
E-priemonės yra viena efektyviausių priemonių, kuri gali įtraukti šalies jaunimą ir pasaulio Lietuvius į šalies valdymo procesus, rinkimus, nes šiuolaikinė Lietuvos karta yra viena pažangiausių pagal gebėjimą naudotis internetinėmis technologijomis. Lietuvoje, kur beveik 90 proc., žmonių naudojasi elektronine bankininkyste, virš milijono piliečių yra užsiregistravę ir aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, vienas greičiausių pasaulyje internetas yra visos galimybės sukurti inovatyvią valstybės valdymo aplinką.
„Dabar atėjo metas jaunajai kartai įrodyti, kad skaitmeninės technologijos yra jų stichija, ir aktyviai sudalyvauti remiant savo kandidatus internetu – valstybės valdyme dalyvauti e-būdu. Technologijos jau pagerino įvairias mūsų gyvenimo sritis. Valstybės valdymas, deja, kol kas yra išimtis. Parodykime, kad mums ne dzin kaip valdoma mūsų valstybė. Pasirašę praneškite apie tai savo socialiniuose tinkluose, naudodami iniciatyvos ženklą #eKarta“, – kvietė prie kampanijos prisijungęs dainininkas Jurgis Didžiulis.
„Žinau kaip svarbu prieš akis turėti tikslą ir jo siekti. Todėl mes keliame tikslą – surinkti bent po 100 tūkst. e-parašų už visus kandidatus ar sąrašus Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Tik susitelkę ir siekdami vieno tikslo galime pagreitinti valstybės valdymo modernėjimą ir padidinti efektyvumą“, iššūkį kvietė priimti Simas Simanauskas.
Paremti kandidatus Prezidento rinkimuose galima iki kovo 26 d., o Europos parlamento – iki balandžio 10 d., taigi ambicingam tikslui pasiekti – ne tiek jau daug laiko.
Šiuolaikinis pasaulis pilnas galimybių, reikia tik nebijoti jomis pasinaudoti. Įrodykime, kad Lietuva subrendus e-pilietiškumui, nejaukūs įvykiai pasaulio geopolitinėje erdvėje tik dar kartą įrodo, kad turime būti susitelkę ir judėti į priekį.
