„Jie sakė, kad vyksta lankyti giminių“, – BNS sakė europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.
Jis šią šeimą buvo apgyvendinęs savo vasarnamyje Juodšiliuose, Vilniaus rajone. Pasak politiko, namuose liko nemažai irakiečių asmeninių daiktų.
„Atsiuntė SMS, kad viskas gerai, kad greitai pasimatysime. Bet kaip bus, nežinau, nenoriu spekuliuoti“, – teigė P.Auštrevičius.
Du suaugusieji ir du vaikai į Lietuvą, pagal Europos Sąjungos (ES) programą, buvo perkelti pernai gruodį. Jie atvyko iš Graikijos.
„Aš norėčiau atvykti į bet kurią valstybę, kuri mane apsaugos nuo galimos grėsmės savo gyvybei ir savo šeimai“, – tuomet Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė šeimos galva.
Praras valstybės mokamas išmokas
Irakiečiai buvo gavę laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje, per teismą jie siekė pabėgėlių statuso, bet pralaimėjo bylą. Šeima skundėsi, kad už Lietuvos suteiktas išmokas neįmanoma išgyventi. „Lietuvos ryto“ televizijos duomenimis, vyras buvo įsidarbinęs pagalbiniu darbuotoju baldus gaminančioje įmonėje, žmona nedirbo.
„Carito“ atstovės teigimu, irakietis darbdaviams buvo pažadėjęs grįžti iki liepos 11-osios.
„Negrįžus darbdavys fiksuoja pravaikštas, natūralu, eina atleidimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.
Kadangi pabėgėliai Lietuvoje nebuvo ilgiau nei mėnesį, jie praras ir valstybės mokamas išmokas.
Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.
