Šią savaitę baigė darbą X-asis Seimas. Jis įsimins ne tik tuo, kad neturėjo autoriteto ir palaikymo piliečių akyse – spalio mėnesį juo nepasitikėjo 72 procentai šalies gyventojų ir nebuvo nė 6 procentų, kurie pasitikėjo, bet ir daugybe skandalų – nuo Konstitucinio Teismo sprendimų ignoravimo ir apkaltos dviems parlamentarams, parlamentinių lėšų švaistymo porceliano indams ir atviros nepagarbos įstatymams iki įsiutusios minios mitingo ir langų daužymo po naktinės mokesčių reformos.
Dar šis parlamentas visam laikui išliks Seimu, kurio pirmininku tik iš antro karto tapo visiškas politikos naujokas, pramoginių laidų ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas, iškart susipliekęs su žurnalistais bei uždraudęs alkoholį Seimo rūmuose ir išverstas iš posto nepraėjus nė metams. Tada Seimo vadovo kabinetas ir pareigos pateko į gerokai labiau prityrusias ir patikimas rankas – vienos iš konservatorių lyderės Irenos Degutienės.
Kalbėdama paskutiniame darbą baigusio Seimo posėdyje, Jūs atsiprašėte Lietuvos žmonių, kurie „ne visada matė tautos atstovybę elgiantis taip, kaip derėtų“. Dėl ko labiausiai Jums teko ištarti tokius žodžius?
Na, pirmiausia, norėjau pasakyti tai, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti pirmomis dienomis ir pirmą mėnesį, kaip Jūs ir paminėjote, naktinė mokesčių reforma, šiandien retrospektyviai galėjome daryti šiek tiek kitaip. Palaipsniui, nestaigiai.Tai tas nebuvo padaryta ir dėl to kilo toks sąmyšis, ką irgi įžangoje sakėte, ir Seimo langų daužymas buvo. Tai turbūt natūrali reakcija. Dar manyčiau, kad pakankamai Lietuvos žmonės buvo santūrūs ir tolerantiški lyginant su Pietų Europos valstybėmis. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas, man ir pačiai dažnai buvo nejauku, tai visi tie dalykai vykę Seime ne visai tinkantys parlamento nariams, t. y. kalbant apie paprastų paprasčiausią politikos elgesio kultūrą. Iš tiesų, tos kultūros buvo per mažai.
Ar tai vien tik Seimas dėl politinės kultūros kenčia? Ar dėl politinės kultūros stokos nekenčia visa krašto politinė sistema?
Be abejo. Kita vertus, per tuos trejetą metų ne vienoje laidoje, ir pas Jus taip pat esu sakiusi, kad Seimas nesusirenka, bet į Seimą yra išrenkami tautos atstovai. Kokius nori matyti tautos atstovus, tokius juos ir renka. Ir, tarkim, dabar nenoriu minėti pavardės, vėl yra išrinktas žmogus, kuris, tiesiog prognozuoju, kiekvieną posėdį bus garsūs šūksniai, riksmai, ne visai argumentuotas, ne į temą kalbėjimas, laiko gaišinimas, bet jis ne pirmą kartą išrenkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Čia Jūs apie P. Gražulį?
Jūs pasakėte, ne aš pasakiau...
Pamenu, kai mes su Jumis kalbėjomės rugsėjį, prasidėjus paskutiniajai sesijai, sakėte, kad Seimo garbės reikalas priimti Seimo narių veiklos garantijų įstatymą ir naują Seimo statutą, kad esate lyg ir sutarusi su visų frakcijų seniūnais, bet Jums nepavyko...
Čia Jūs palietėte tą temą, kuri irgi yra skaudi... Ir atrodo susirenkame mano kabinete su frakcijų seniūnais, aptariame, kokie klausimai būtini, juos įtrauki į darbotvarkę... Taigi kai tik darbotvarkės svarstymas jau tą dieną, sako: išimam iš darbotvarkės. Ir kaip bebūtų keista, didžioji dauguma balsuoja, kad išbrauktume iš darbotvarkės. Ketinau ir bandžiau įkyriai tris kartus ir tris kartus man nepavyko.
Praėjusio Seimo problema buvo Tautos prisikėlimo partija, dabar, tiesa, kitokio pobūdžio problemas kelia Darbo partija. Tai ar ne perdėti Prezidentės nuogąstavimai?
Kas galbūt taip išryškino Darbo partijos prasižengimus, aš jau nekalbu apie tuos 6 metus besitęsiantį teismo procesą dėl juodosios buhalterijos, bet paskutinis lašas arba ta perpildyta stiklinė buvo rinkėjų papirkinėjimas per šiuos rinkimus. Jeigu būtų vien tik tas juodos buhalterijos skandalas, galbūt tokios reakcijos mes nebūtume turėję.
O jūs manote, kad iš tiesų visa šita partija, o ne atskiri jos asmenys neturėtų dalyvauti valdančioje koalicijoje?
Na, iš tikrųjų, sunku sakyti, bet aš tikrai manau, kad šitoje partijoje buvo daug kompetentingų, padorių žmonių, gerai dirbančių. Ir nesusikompromitavusių, ir nesusitepusių, ir jokiuose skandaluose niekada nebuvę. Bet dar viena norėčiau pastebėti, kad turbūt didžiausia problema yra dėl paties partijos lyderio. Jis ištisai patenka į skandalus.
Tai visai neblogai, kad jis užsiminė, kad ketina perduoti savo postą? Ir tada visa partija galėtų pakilti iš tų skandalų?
Man atrodo, aišku, turbūt negali apie kitą partiją kalbėti, nes daug ko nežinai, bet iš šalies žiūrint, tai būtų labai išmintingas sprendimas.
Bet ar Jūs galite įsivaizduoti, kad Lietuvoje nutiks tokia situacija, kad pasikartos tas atvejis, kai A. Brazauskas buvo Prezidentas, o konservatoriai atėjo į valdžią, ir nebuvo jokio kontakto tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos.
Aš tikrai palinkėčiau abipusės išminties; ir valdančiajai šiandieninei koalicijai kartu su prezidentūra dirbti, darant galbūt tam tikras nuolaidas ir vieniems, ir kitiems, vardan tos pačios mūsų valstybės ateities ir vardan teisingų sprendimų.
N. Pumprickaitė
