Seimas iš esmės pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galuti nį sprendimą nukėlė į kitą sesiją. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų laukia nerami vasara. Daugumos jų kėdes klibinančio įstatymo pakeitimą Seimas atidėjo rudens sesijai, o nuo kitų metų nuspręsta reguliuoti vadovų atlyginimus.
Seimas iš esmės pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad medicinos įstaigų vadovai būtų keičiami rotacijos būdu, o jų kadencijos ribojamos, tačiau galutinį sprendimą nukėlė į kitą sesiją. Prezidentės teigimu, ydinga vadovų skyrimo tvarka tapo didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu. Tam prieštaraujantys gydymo įstaigų vadovai sako, kad per daug ir per¬staigiai užsimota. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, įteisinus tokius pokyčius, per vienus metus postų netektų iki 80 proc. dabartinių vadovų, o dėl sumažintų atlyginimų esą sunku būtų prisikvieti naujų. Maža to, dėl teisinių niuansų gali įsisukti teismų karuselė.
Susiliejo su vietos valdžia
Ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvos gydytojų sąjunga palaiko šalies vadovės iniciatyvą. Tačiau pastebima, kad parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos iš peties smogtų sveikatos priežiūros sistemai.
„Pritariu pasiūlymams, nes dabar kai kurie vyriausieji gydytojai, perdėm susilieję su vietos valdžia ir gaudami didelius atlyginimus, sukompromitavo gydymo įstaigų vadovų vardą. Steigėjų nejudinami vadovai pradėjo priešintis bet kokioms reformoms, net diktuoti sveikatos apsaugos politiką“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot parlamentaro, medicinos įstaigų steigėjai ir dabar galėjo pakeisti netinkamai dirbančius vadovus, tačiau tokia teise nesinaudojo. „Kai visi kartu medžioja, priklauso kokiam svarbiam klubui, tuomet susilieja interesai. Rotacija ir kadencijos atgaivintų nusistovėjusią sistemą“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Prezidentė dešimtmečiais to paties žmogaus valdomas ligonines ir poliklinikas pavadino savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys. Tokios gydymo įstaigos nesuinteresuotos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.
Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, vadovai turėjo išskirtines sąlygas. Pokyčiai atvertų galimybes vadybinių gebėjimų turintiems jauniems specialistams, užtikrintų efektyvesnį įstaigų valdymą, o tai turėtų teigiamos įtakos ir pacientams teikiamų paslaugų kokybei.
Įžvelgia teisinius prieštaravimus
Pagal prezidentės teiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, vadovų rotacija vyktų pas penkerius metus, o vadovauti įstaigoms jie galėtų ne ilgiau kaip dvi kadencijas (10 metų).
Dalyvauti konkurse ir pretenduoti į tos pačios įstaigos vadovus galima būtų ir trečią kartą, tačiau tik tuomet, kai po antros kadencijos yra praėję ne mažiau kaip 5 metai.
Apibrėžtas ir amžius: vadovauti įstaigoms negalėtų vyresni nei 65 metų asmenys.
A.Matulo manymu, tokios pataisos yra per kategoriškos, todėl kai kurias reikėtų dar patobulinti. Įsigaliojus joms, per vienus metus tektų pakeisti didžiąją dalį (per 80 proc.) dabartinių gydymo įstaigų vadovų, o tai gali daug kainuoti šalies biudžetui. Mat gali tekti mokėti ne tik išeitines kompensacijas, bet ir bylinėtis teismuose.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis tvirtino, kad parengtame įstatymo pakeitimo projekte įžvelgiami teisiniai prieštaravimai.
„Jei tokie pakeitimai įsigaliotų, pirmiausia būtų pažeistos valstybės ir savivaldybių kaip sveikatos įstaigų steigėjų teisės pasirenkant vadovus. Skaičiuojant ankstesnius vadovavimo metus būtų pažeista konstitucinė nuostata, jog teisės aktai negalioja atgaline data. Taip pat įžvelgiama diskriminacija dėl amžiaus cenzo, darbo sutarčių terminuotumo, nes dalis vadovų dirba pagal neterminuotas darbo sutartis“, – vardijo S.Gendvilis.
Pasak A.Matulo, kad neįsisuktų teismų karuselė, pataisos tobulinamos. Siūloma ilgamečių vadovų buvusį vadovavimo laiką laikyti viena kadencija ir suteikti galimybę konkuruoti dar dėl vienos kadencijos, mažų įstaigų vadovams neriboti kadencijų.
Parlamentaro manymu, nereikėtų taikyti ir amžiaus cenzo. Jei 65-erių sulaukęs vadovas gerai dirba, įstaigos rezultatai geri, nevertėtų užkirsti kelio toliau vadovauti. Dabar, anot A.Matulo, po įstatymo dalgiu pakliūtų efektyviai ligoninėms ir poliklinikoms vadovaujantys vyriausieji gydytojai.
Kad kai kurie siūlomi pokyčiai yra per griežti, pripažįsta ir vadovų kaitai bei kadencijų nustatymui pritarianti Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). „Įvedus kadencijų apribojimus, mažose įstaigose nebus kam vadovauti. Jau dabar rajonuose stinga specialistų“, – teigė LGS vadovas Liutauras Labanauskas.
LGS siūlo mažose gydymo įstaigose, kuriose dirba iki 30 specialistų, netaikyti numatytų kadencijų.
Gali likti be vadovų
LGVS siūlo alternatyvą – vietoj rotacijos ir kadencijų įvedimo taikyti vadovų atestaciją. Anot S.Gendvilio, tokie pakeitimai būtų naudingesni, nes dabartiniai siūlymai gali suduoti smūgį visai sveikatos apsaugos sistemai. „Sveikatos priežiūros įstaigos yra specifinės, jos vienos didžiausių darbdavių ir paslaugų teikėjų, todėl joms vadovauti turi brandūs vadovai. Tokių per 5 metus neišugdysi“, – įsitikinęs S.Gendvilis.
Anot LGVS prezidento, daug dabartinių vadovų per ilgesnį laikotarpį išpuoselėjo įstaigas, kurios aprūpintos šiuolaikine technika, nestokoja gydytojų, sulaukia mažai pacientų nusiskundimų. O per krizę šie vadovai įstaigas ištempė iš gresiančių bankrotų. S.Gendvilis nuogąstavo, kad situaciją dar labiau komplikuos Seimo sprendimas nuo kitų metų reguliuoti gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Mažinti juos paskatino krizės įkarštyje paviešinta ir visuomenę pribloškusi informacija apie kai kurių poliklinikų, ligoninių vadovų gana solidžius atlygius.
„Nusprendus mažinti medicinos įstaigų vadovų atlyginimus, nebeliks norinčiųjų vadovauti rajonų gydymo įstaigoms. Jau dabar jose stinga specialistų. Kai kur vadovai gaus mažiau, nei skyrių vedėjai ar gydytojai. Tad nebeliks motyvacijos siekti šių pareigų“, – teigė LGVS prezidentas.
LGVS susirūpinusi, kaip postų netekę ir gydymo įgūdžius praradę ilgamečiai vadovai grįš į gydomąjį darbą.
L.Labanausko manymu, buvę vadovai neturėtų nuogąstauti dėl prarastų įgūdžių, nes SAM numato galimybes kvalifikaciją atgaivinti. Pasak LGS prezidento, nemažai vadovų dirba ir gydytojais, tad įgūdžių nėra praradę. „Be to, jų patarimų gali prireikti naujiems vadovams. Tokių pavyzdžių yra buvę“, – sakė L.Labanauskas.
Vida Tavorienė
