Apie alkoholizmo žalą kalbama garsiai ir daug, tik, deja, šios kalbos retai kada pasiekia tas ausis, kurioms iš tiesų yra skirtos. Net atviresnėse ir už Lietuvą tolerantiškesnėse Vakarų šalių visuomenėse garsiai pasakyti, kad „aš esu alkoholikas ir man reikia pagalbos“ yra tam tikra rizika likti nesuprastam, sugriauti savo reputaciją ar būti pasmerktam.
Lietuvoje dažna šeima alkoholizmo problemas bando išspręsti už uždarų durų, o ir sprendžia kas kaip moka – pykčiais, užkalbėjimais ar net beržo grybo milteliais sriuboje. Tiesa, nedidelė dalis nepajėgiančių atsispirti svaigalamas ryžtasi ieškoti pagalbos ne tik pas medikus, bet ir praveria anoniminių alkoholikų draugijos duris. Kas tokie ir ką veikia Lietuvoje anoniminiai alkoholikai?
Buriasi ir lietuvių bendruomenės užsienyje
Lietuvoje Anoniminių alkoholikų (AA) draugija veikia jau 24 metus. Šiuo metu šalyje veikia apie 130 grupių, kurių lankytojų skaičius siekia 5-7 tūkst. AA grupės, kuriose savo problemų renkasi spręsti lietuviai, veikia ir kitose šalyse: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Draugijos nariai dirba savanoriškai, už tai negaudami jokio atlygio.
„Jau vienuolika metų dalyvauju anoniminių alkoholikų veikloje ir visą šį laiką nebegeriu“, – pasakojo vienu iš Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos kontaktinių telefonų atsiliepusi moteris.
Paklausta, ar būtų galima užduoti keletą klausimų apie draugijos veiklą, pašnekovė paaiškino, kad kontakto su vardu ir pavarde tikėtis nereikėtų, mat draugijos narių anonimiškumas saugomas ne tik dėl jų pačių, bet ir dėl jų šeimų narių pažeidžiamumo, bet moteris sutiko atsakyti į naujienų portalą „Balsas.lt“ dominančius klausimus.
Kiek anonimiškumo AA veikloje?
Dažnas, išgirdęs apie anoniminių alkoholikų draugijos veiklą ir susirinkimus, mintyse dar kartą nusistebi – kokiomis priemonėmis užtikrinamas anonimiškumas ir kaip tai įmanoma padaryti mažesnėse gyvenvietėse, kur vietos bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta.
„Anonimiškumas yra vienas svarbiausių mūsų organizacijos veiklos principų, juk jei skelbsimės ir girsimės, kokie žmonės pas mus ateina ir išlieka blaivūs, o vėliau tam žmogui paslydus sugriūtų visas pamatas, ant kurio statoma blaivybė ir kuriamas naujas gyvenimo būdas“, – kalbėjo pašnekovė.
Moters teigimu, į AA draugijos susirinkimą atėjęs žmogus gali nesakyti savo vardo, gyvenamosios vietos, nereikia nurodyti savo darbo vietos ar kitos informacijos apie socialinį statusą. „Čia nesvarbu, kas jūs esate – turtuolis, vargšas, religingas ar visai netikintis žmogus. Ši sistema tikrai veikia, tai galiu patvirtinti iš savo asmeninės patirties, mat gyvenu Alytaus mieste ir dešimt metų susirinkimuose sutinku tuos pačius žmones, bet nežinau jų pavardžių, o gali būti, kad ir tikrųjų vardų taip pat nežinau“, – pasakojo moteris.
Alkoholizmas ar depresija?
Kalbėdama apie sveikimo procesą pašnekovė akcentavo, kad jis yra labai individualus dalykas ir tikrai ne visi, atėję į AA susirinkimus, išspręndžia savo problemas. „Šiaip jau nuo šios ligos nėra pasveikstama, ligą įmanoma tik sustabdyti. Svarbu, kad žmonės, kurie jau turi sukaupę patirtį, turėtų galimybę ją perduoti dar kenčiantiems.“
Į klausimą, ar šiuolaikinė medicina yra pajėgi padėti kenčiantiems nuo alkoholizmo ir kaip gydymas vaistais gali būti derinamas su AA susirinkimų lankymu, pašnekovė sakė: „Nuolat domiuosi naujovėmis šioje srityje, bet galiu atvirai pasakyti – visame pasaulyje nėra vaistų, kurie šią ligą išgydytų. Savo bejėgiškumą pripažįsta net gydytojai-psichiatrai. Šio metodo unikalumas tame, kad susėdę du alkoholikai, pasakodami vienas kitam apie savo bėdas ir nuopolį, nugali norą svaigintis.“
Moters teigimu, potraukio alkoholiui nenugali jokie vaistai arba jų poveikis būna laikinas: „Nereikėtų pamiršti ir to, kad vaistai taip pat sukelia priklausomybę, tad tai vienos priklausomybės keitimas į kitą. Kai pati kreipiausi į medikus, man buvo išrašyti antidepresantai. Niekas man nepasakė, kad sergu alkoholizmu, diagnozė – depresija. Antidepresantus užgerdavau alumi ir klimpau vis giliau. Šiandien nepavydžiu tiems žmonėms, kurie vis dar praktikuoja tokį „gydymosi“ būdą, nes pati jutau, kaip imu kraustytis iš proto“, – atviravo pašnekovė.
Mitai ir tikrovė
Pasakodama apie tai, kaip vyksta AA susirinkimai, moteris akcentavo, kad nėra gydytojų ar kokių kitų vadovaujančią padėtį užimančių asmenų, visi grupės nariai yra lygūs. „Susėdę prie stalo žmonės pasakoja apie tai, kur juos nuvedė alkoholis, kas jiems nutiko, kokias problemas turi išspręsti“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, ar tikrai visi susirinkimo dalyviai taip noriai dalijasi savo sunkiais, o daugeliu atvejų ir gėdingais išgyvenimais, moteris sakė: „Kai naujokas ateina į pirmąjį susirinkimą – jis sėdi išsigandęs. AA įvaizdis visuomenėje neatitinka tikrovės. Dažnai tenka išgirsti, kad tai religinė sekta, kad AA grupėse žmonės pasislėpę mokosi saikingai gerti, kad susirinkimuose sėdi mėlynanosiai, kurie jau nebepakelia stikliuko ir sprendžia, kaip jiems pratęsti savo varganą gyvenimėlį. Patikėkite, į susirinkimus ateina ir tie visuomenės atstovai, kuriuos ne vieną kartą matėte per televiziją ar Seime. Kunigas, statybininkas ir žmogus, kuris gyvena prie konteinerio, šioje vietoje tampa lygūs“, – kalbėjo moteris.
Svarbiausia – suvokti savo bejėgiškumą
Pašnekovės teigimu, AA draugija vadovaujasi 12 dvasinių žingsnių programa, o pirmasis ir pats svarbiausiais žingsnis yra tai, kad žmogus turi pajusti bejėgiškumą prieš alkoholį ir suprasti, kad dėl to jo gyvenimas tampa nebevaldomas.
„Kol žmogus kovoja su alkoholiu, su gyvenimu ir jį supančia aplinka, jis yra nepajėgus suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, kad tai yra liga. Žmogus turi suvokti, kad serga ne šizofrenija, o alkoholizmu ir jį galima stabdyti. Reikia, kad žmogaus smegenys prasivalytų nuo alkoholio ir žmogus taps pajėgus priimti pagalbą, gerąsias mintis.“, – kalbėjo pašnekovė.
Sunkiausias etapas – priklausomybės neigimas
Dažnai akcentuojama, kad joks gydymas nebus veiksmingas tuo atveju, jei pats žmogus savo problemą neigia. Į klausimą, ar net ir tokiu atveju yra būdų padėti, pašnekovė atsakė: „Žinoma, pats pirmasis ligos požymis yra neigimas ir, jei žmogus šį mąstymo barjerą įveiks, ateityje jam kovoti su alkoholizmu bus daug lengviau. Mėgstama sakyti, kad „aš dar netoks“, „man dar nereikia“, „kalti kiti, kurie mane tuo kaltina, smerkia ir nemyli“.
Moteris prisipažino, kad tam, kad įtikintų savo vyrą gydytis nuo alkoholizmo, prireikė trejų metų, per kuriuos išbandyta daug įvairių priemonių. „Tam, kad žmogus pasiryžtų gydytis, jam reikia didelio streso – kažkas turi supurtyti visą jo esybę, kad būtų priimtas šis sprendimas. Dirbtinai tai padaryti labai sunku – labai mažai protinguolių, kurie patys susivokia, kaip giliai įklimpo ir kad jau būtina gydytis. “
Alkoholikai jaunėja, o alkoholio neragavusių paauglių nėra
Pašnekovės teigimu, AA draugijos susirinkimų lankytojai jaunėja: „Pastebėjau tokią tendenciją, kad anksčiau žmonių, kurie kreipiasi pagalbos, amžius buvo nuo 35 iki 50 metų, o dabar didžioji dalis besikreipiančiųjų – 20-35 metų. Gerai, kad žmonės ieško pagalbos ir nelaukia, kol pasieks patį dugną, bet yra ir kita medalio pusė – kiek turėjo būti metų pradėjusiam gerti jaunam žmogui, kad 20-ties jis jau turi „rimtą stažą“. Moters teigimu, anksčiau į susirinkimą ateidavo 5-7 žmonės, o dabar net mažuose miesteliuose į susirinkimus ateina 15-25.
Moteris atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų švenčių kultūra persunkta alkoholio: „Kokios mūsų tradicijos? Juk net šeimos švenčiamos prie alkoholiu nukrautų stalų. Ne vienas puikiai prisimena, kad vaikams mamos pirštą merkdavo į degtinės stiklelį ar leisdavo nugerti alaus putas. O gal kaip tik nuo tokio „nekalto“ dalyko viskas ir prasidėjo?“, – klausė moteris.
Pašnekovės teigimu, nė vienas žmogus, keldamas šampano taurę šventės proga, nenori patekti į alkoholizmo spąstus, bet svarbu tai, kad vienas po dviejų taurių nebegers, jam bus nebeskanu, o kitam reikės dar ir dar. „Juk nė vienas nenori po 20-30 metų tapti asocialu, gyvenančiu gatvėje. Pamenu, pati raudono vyno paragavau būdama šešerių ir šiandien kuo aiškiausiai prisimenu tą apsvaigimo būseną, tai galite įsivaizduoti, kokia tai klastinga liga...“ Pašnekovė akcentavo, kad žvelgiant į statitistiką, peršasi dar viena mintis – alkoholio nebandžiusių paauglių mūsų šalyje nėra apskritai.
Paramos grupės šeimai ir vaikams
Moters teigimu, sėkmės istorijų, kuomet ne tik pavyksta pažaboti potraukį alkoholiui, bet pataisyti santykius su artimaisiais, yra ne viena ir ne dvi: „Kiekvieno žmogaus, kuris sugebėjo išsiblaivyti, istorija yra unikali sėkmės istorija. Nereikia pamiršti ir to, kad alkoholizmas nėra tik vieno žmogaus problema – kenčia šeima, vaikai. Kiekvienas alkoholikas aplinkui save apsargdina vidutiniškai 5-7 žmones. Lietuvoje veikia specialios grupės, į kurių susrinkimus ateina alkoholikų šeimos nariai bei grupės, skirtos alkoholikų vaikams“, – pasakojo moteris.
Pašnekovės paminėta statistika glumina – ilgiau nei 10 metų blaivūs būna tik apie 5 procentai žmonių, kurie kreipėsi pagalbos dėl šios problemos.
Liaudiška psichoterapija
Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas dr. Emilis Subata, paklaustas, kaip vertina tokį kovos su priklausomybe nuo alkoholio būdą, kaip AA susirinkimai, sakė: „Tokį būdą medikai vertina palankiai. Žmonėms, kurie dėl savo priklausomybių kreipiasi į specialistus, mes dažniausiai rekomenduojame lankyti ir šiuos susirinkimus. Daugeliui žmonių reikia bendravimo, išsipasakoti, išklausyti kitų pacientų istorijas, tad AA susirinkimai tam puikiai tinka. Tai nemokama ir prieinama paslauga. Žmonės, turintys panašių problemų, gali bendrauti daug valandų, o psichologai ir kiti gydytojai tiek laiko savo pacientams skirti negali.“
E. Subatos teigimu, lankydami AA susirinkimus, nuo priklausomybės kenčiantys žmonės išmokomi naudotis tam tikromis priemonėmis, kurios padeda išvengti atkričio. „Anoniminiai alkoholikai turi įvairių taisyklių, kurių turi laikytis nariai. Viena tokių taisyklių skamba taip: „Kad ir kas benutiktų, galiu ištverti vieną dieną negėręs“. Jei žmogus pasiūlytomis taisyklėmis vadovaujasi sąžiningai – jo šansai išvengti atkričio didėja. Šiuo atveju anoniminius alkoholikus galime prilyginti liaudies psichoterapijai. Tai nėra moksliškai pagrįstas gydymo būdas, bet tam tikrų privalumų tikrai esama.“
Anot pašnekovo, žmonės, lankantys AA draugijos susirinkimus, ne tik turi galimybę išsipasakoti, bet žino, kad nebus pasmerkti. „Žmogus išsipasakoja, jam sumažėja kaltės jausmas, dingsta nerimas. Taip pat svarbus ir tai, kad negeriantis žmogus mūsų visuomenėje jaučiasi balta varna, o AA draugija siūlo tarsi tam tikras saugumo saleles, kur žmonės gali leisti laiką, švęsti šventes, o kartu atsiriboti nuo likusios visuomenės ir įvairių pagundų“, – kalbėjo E. Subata.
Priklausomybė gydoma ir vaistais
Esama nuomonės, kad alkoholizmas, kaip liga, yra nepagydomas ir šių dienų medicinos moklas tai padaryti yra bejėgis. Paklaustas, ar pritaria tokiai nuomonei, pašnekovas sakė: „Tai dar vienas ribotumas, kurį medikai puikai supranta. Anoniminiai alkoholikai remiasi darbo su „pažengusiu alkoholizmu“ patirtimi. Dažnai kalbama apie žmones, kurių priklausomybės stažas yra daugiau nei dešimt metų. Priklausomybės panašios ir į kitus sveikatos sutrikimus: jei anksčiau tai bus diagnozuota ir imta gydyti, tai netaps progresuojančiu sutrikimu ir bus galima kontroliuoti.“
Pašnekovo teigimu, daliai žmonių pavyksta sėkmingai sumažinti alkoholio vartojimą ir taip jie išvengia daugelio problemų. „Esama ir vaistinių preparatų, kurie gali pagelbėti. Žinoma, tai efektyvu kartu su pacientų elgesio keitimu. Konkrečiam pacientui galima parinkti keletą gydymo priemonių ir AA draugija yra vienas iš vertingų galimų pasirinkimų,“ – kalbėjo E. Subata.
