„Manau, tai yra veiksnys, kuris liudija ir tam tikrą pozityvų pokytį, suvokiant, kad nieko nedarymas nėra deeskalacija. Kaip tik – Rytai tai gali suprasti kaip galimybę veikti, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras. – Iš Kairių poligono 10 kilometrų į jūrą bus išautos kelios HIMARS raketos. (...) Manau, kad tai – svarbus atgrasymo veiksnys, rodantis mūsų ir Aljanso kovinę galią.“
Taip jis kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkams kartu su Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu pirmą kartą Lietuvoje ketvirtadienį ruošiantis vykdyti kovinio šaudymo pratybas į Baltijos jūrą iš šios reaktyvinės salvinės ugnies sistemos.
„Šitas sprendimas dėl HIMARS sistemų panaudojimo, sakyčiau, yra pakankamai neseniai priimtas. Galima sakyti, kad tai yra papildomas veiksnys prie anksčiau suplanuotą pratybų scenarijų. Tai yra naujovė, siunčiant aiškią žinią“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lietuvoje vykstančios pratybos – didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis. Kovinių šaudymų metu bus apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Kovinių šaudymų metu bus apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo. Anot Krašto apsaugos ministerijos, pirkimas apima ir amuniciją, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 kilometrų efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS.
HIMARS sistemas kariuomenė planuoja integruoti koordinuojantis su sąjungininkais, ypatingai su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija.
Pirmieji sistemų pristatymai numatyti 2025 metais.
