Jo duomenimis, 2015 metais 100 tūkst. gyventojų teko 30,84 savižudybių, o 2022 metais – 18,6.
„Savižudybės yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl šios priežasties per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių“, – nurodoma pranešime.
Institutas pabrėžia, kad apie savižudybę svarstantis asmuo gali siųsti signalus, siekdamas slėpti savo mintis ir ketinimą nusižudyti – tai pastebėjus galima žmogui padėti.
Pasak instituto, pirmas žingsnis – atpažinti savižudybės rizikos ženklus.
„Turbūt lengviausia pastebėti žmogaus nuotaikos, kalbos ir elgesio pokyčius. Suicidinių minčių turintis žmogus išgyvena daugybę jausmų, tokių kaip neviltis, bejėgiškumas, apatija, nerimas, susierzinimas, sumišimas, gėda ir kaltė. Žmogus gali vis užsiminti, kad jaučiasi našta kitiems, tarsi spąstuose, nemato prasmės gyventi“, – sako instituto atstovė Gustė Ovčinnikova.
Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šia proga Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje psichoterapeutas Paulius Skruibis teigė, kad reikšmingi pokyčiai vyksta nuo 2000-ųjų, kai 100 tūkst. gyventojų teko 45 savižudybės.
Specialistai taip pat pastebi, jog mažėja savižudybių atotrūkis tarp vyrų ir moterų, tačiau šiuo metu vyrai ranką prieš save pakelia keturiskart dažniau, nei moterys, savižudybės tarp vyrų pernai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų mirčių nuo išorinių priežasčių.
Prašau.