Bulgarijos kurorte pareigūnams pavyko sučiupti atkakliai ieškotą Kauno nusikaltėlių šulą – 9 mėnesius pėdas mėčiusį ir jau legenda tapusį Henriką Daktarą, pravarde Henytė.
„H. Daktaro slėpynės baigėsi Bulgarijoje!“ − ši sensacinga žinia žaibiškai apskriejo Lietuvą, laikraščių pirmuosiuose puslapiuose į antrą planą nustumdama taip pat su Henytės aplinkos žmonėmis siejamo Seimo vadovo viešus pareiškimus.
Atsiribojo nuo ištikimų kareivių
Daugiau nei prieš dvejus metus iš kalėjimo grįžęs „daktarų“ strategas Henytė nutarė, kad kruvinų nusikaltimų ir iššūkių konkurentams sezoną laikas baigti. Jis liko vadovauti kelioms dešimtims ištikimų savo kareivių. Tarp jų buvo anksčiau pripažinimo nesulaukusių bei iš kitų gaujų išspirtų vyrų. Jų gretose − ir prie Arūno Valinsko mėginęs prisišlieti Rolandas Michalskis.
Pastaraisiais metais H. Daktarui mielesnis tapo ne armijos stratego, o stambaus verslininko vaidmuo. Ne susišaudymai, šviežio kraujo kvapas ir švilpiančios kulkos, o pinigų šlamesys, nekilnojamojo turto sandėriai ir šeimos draugija. Kalbama, kad, slapstydamasis Bulgarijoje, Kostios vardu mėgdavęs prisistatyti 51 metų kaunietis svajojo nusipirkti gražią sodybą ir ten įsitvirtinęs ramiai nugyventi likusį gyvenimą.
Kelią parodė artimieji
Vis dėlto net genialiausius strategus neretai sužlugdo ne priešininko ataka, o nelemta smulkmena. Henytę pražudė namų ir šeimos ilgesys. Paaiškėjo, kad Bulgarijos Kranevo miestelyje aplankyti bėglio ne kartą buvo atvykusi jo žmona Ramutė su dukterimis ir taip pat teistas sūnus Enrikas, buvęs Kauno tarybos narys.
Kriminalistai sekė H. Daktaro artimųjų pėdsakais, užfiksavo susirašinėjimus bei pokalbius interneto tinkle „Skype“ (kalbama, kad tai bene vienintelė ryšio priemonė, kuria aktyviai naudojasi kriminalinės struktūros), kol atsidūrė prie dviejų aukštų vasarnamio Bulgarijoje.
Rugsėjo 4-osios popietę buvo surengta iki dantų ginkluoto specialiojo būrio ataka. Pareigūnai prie namo esančiame kieme išvydo sportiniu kostiumu vilkintį senuką – H. Daktarą, kuris sulaikomas ir alpo, ir verkė. Kai kurie „daktarų“ pasaulį iš vidaus pažįstantys žmonės šias ašaras palaikė tikromis, mat šįsyk įkliuvusiam Henytei gresia maksimali bausmė – belangė iki gyvos galvos.
Algimantas Kliunka, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras:
„Mums, prokurorams, nelabai įdomu, ar H. Daktaras suėmimo metu buvo su barzda, verkė ar juokėsi, dabar svarbiausia tinkamai paruošti ekstradicijos dokumentus Bulgarijos teisėsaugai ir Henytę parvežti į mūsų šalį. Sulaikius šį asmenį, garsiojoje „daktarų“ byloje turėtų atsirasti papildomų duomenų. Manau, kad žiniasklaida jam skiria pernelyg daug dėmesio.“
Alvydas Sadeckas, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos steigėjas:
„Dirbdamas su „daktarų“ bylomis, supratau, kad organizuotas nusikalstamumas sužlugdomas, kai tik išmušamas banditų finansinis pagrindas. Juk garsioji Daktarų pilaitė Užliedžiuose nėra H. Daktaro namas, jis niekada nedirbo. Deja, mūsų įstatymai tokie, kad nusikalstamu būdu įgyto turto nepavykdavo konfiskuoti.“
Vytautas Grigaravičius, buvęs šalies generalinis komisaras:
„H. Daktaras turėjo visas galimybes pasinaudoti pasaulinės praktikos tradicijomis – rašyti knygas bei užsiimti legaliu verslu. „Daktarai“ pateko į kriminalistikos istoriją. Lietuvos policijos istorijoje dar nėra buvę atvejų, kad specialiai suformuota grupė net šešerius metus intensyviai dirbtų tirdama vienos gaujos veiklą, tad dabar Henytei sausam išlipti iš balos nėra jokių šansų. Jis jaučiasi sugniuždytas, tad, jei nenusižudys, teisminis procesas turėtų būti išties įdomus.“
Vladimiras Kakoškinas, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras:
„Daktarai“ jaunystėje buvo mušeikos, vagys, žagintojai. Galima sakyti, kad aktyvi jų veikla prasidėjo pertvarkos laikais (maždaug 1988 metais). O kai paprasti nusikaltėliai suauga su teisėsauga, verslininkais – ji tampa mafija. Yra atvejų, kai „daktarai“ finansiškai rėmė tam tikrus politikus, valdininkus. Tokiu atveju galima apeiti įstatymus ir prasukti nemažus pinigus.“
Edgaras Mažeika, Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovas:
„Kaip legalūs verslininkai H. Daktaro žmonės neįsitvirtino. Jų bandymas užsidėti baltas apykakles nevykęs. Pažiūrėkite, ar kuris nors jų yra įsteigęs stambią bendrovę ir jai iki šiol vadovauja? Kam slėptis, jei negali deklaruoti savo pajamų šaltinio? Tenka pripažinti, kad nepavyko tapti skaidriems. O tai, kad bando verslą sukti pasitelkdami kitus žmones, nėra legalus verslas.“
Iš kiemo chuliganų – į elitinės gaujos sostą
Kauno archyvuose galima rasti Vilijampolėje gyvenusios plačios Dechterių giminės veiklos pėdsakų. Jie vertėsi skalbinių vagystėmis.
Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse nemažai Dechterių giminės atstovų persikėlė į JAV. Likusieji gyventi Kaune ilgainiui sulietuvėjo ir tapo Daktarais.
Buvę skalbinių vagys persikvalifikavo į kailiadirbius ir dažytojus. Daugelis jų dirbo Vilijampolėje buvusiame „Vilko“ fabrike.
Daugiausia įtakos pelningiausiame vilnos ceche turėjo J. Naujalio gatvės atstovai – čia buvo Daktarų ir Ganusauskų klano tėvonija.
H. Daktaras gimė 1957 metų gruodžio 12-ąją.
Jo išsilavinimas – 9 klasės.
1976 metais už chuliganizmą nuteistas 1 metams pataisos darbų.
1977-aisiais už chuliganizmą jam skirti vieni metai laisvės atėmimo.
1986 metais suformuota „daktarų“ gauja, kuri reketavo spekuliantus, kailinių žvėrelių augintojus, mezgėjus, čigonus. Kauno rajone, Užliedžiuose, Henytė pasistatė garsiąją Daktarų šeimos pilaitę.
1987-aisiais už vagystes ir plėšimus jis įkalintas 8 metams laisvės atėmimo.
1997-aisiais už turto prievartavimą ir poveikį liudytojui (buvusiam ilgamečiam Kriminalinės policijos darbuotojui Jurijui Milevskiui) skirta 7 metai ir 6 mėnesiai nelaisvės bei 15 tūkst. litų bauda.
2006 metais už turto prievartavimą ir poveikį liudytojui laisvės neteko 2 metams ir 9 mėnesiams bei gavo 10 tūkst. litų baudą.
2007-ųjų birželio 22 dieną H. Daktaras išleistas į laisvę, pataisos namuose praleidęs daugiau nei pusę skirto įkalinimo laiko.
Pernai Kalėdų išvakarėse per specialią operaciją už grotų atsidūrė aštuoni aukšto rango gaujos nariai. Tarp jų – vieni jos įkūrėjų ir vadovų Egidijus Abarius, pravarde Goga, ir Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas. Tąkart H. Daktarui pavyko pasprukti.
Jis 9 mėnesius slapstėsi, kaip manoma, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiemet rugsėjo 4-ąją buvo suimtas Bulgarijos Kranevo miestelyje.
