Nors beglobių ir skriaudžiamų gyvūnų mažėja, tai vyksta lėtai, nes visa ko esmė – visuomenės požiūris, kuriam pasikeisti prireikia ne metų, o dešimtmečių.
Kai kurie dalykai nesikeičia
„Situacija gerėja, bet pamažu, vis dar labai trūksta švietimo, atitinkamo dėmesio. Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad šunims ir katėms mieste ne vieta, dar kiti gyvūnų rimtai nevertina, sako – ai, gi čia tik katė ar šuo. Tačiau dalis žmonių tikrai darosi sąmoningesni. Vis lengviau susikalbėti ir su valdžios institucijomis, ir su žmonėmis“, - sako Všį „Lesė“ savanorė Galina Krasovskaja, gyvūnų globos srityje dirbanti jau 8-erius metus.
Viena iš gyvūnus globojančių organizacijų programų, vadinama „pagauk-sterilizuok-paleisk“ leido gerokai sumažinti valkataujančių kačių skaičių, nes, kaip žinia, vienos vados metu katės vidutiniškai atsiveda net 5 kačiukus. Sterilizuotos katės vėliau paleidžiamos į tą pačią vietą, kur gyveno iki tol.
Visgi, kai kurie dalykai nesikeičia. G. Krasovskaja sako, kad pasitaiko visko – ir maišų su gyvūnais konteineriuose, ir miške. „Jei pasakome, kad prieglaudoje vietos nėra, žmonės atneša ir numeta gyvūnus prie durų. Tokiais dar „džiaugiamės“, nors vėlgi, tuomet nežinia, ką daryti, nes laikyti galimybių nėra“, - sako savanorė.
Ne naivumas, o žiaurumas
Pasak pašnekovės, sulysusių, badu marinamų gyvūnų randama ne tik gatvėje, bet ir pas žmones, ypač kaime. „Dažniausiai tai būna tiesiog atsainus požiūris, kad tai „tik“ gyvūnas arba, kad gyvūnas jau senas, nebeatlieka savo funkcijos, todėl jis nebereikalingas. Labai dažnai taip elgiamasi su katėmis, nes žmonės mano, kad jų maistas – jų pačių reikalas: pasigaus pelę ir panašiai“, - sako G. Krasovskaja. Pasak jos, apleistas gyvūnas ne tik kenčia, bet ir gali būti pavojingas, pernešti gausybę ligų: pasitaiko, kad rasto gyvūnėlio organai pilni auglių, kirmėlių.
Baisiausia, kai kančiai gyvūną žmogus pasmerkia sąmoningai, norėdamas sukelti jam skausmą. „Lesės“ savanorė sunkiai renka žodžius pasakodama apie tai, ko tik žmonės nepridaro – šunims šnerves klijais užklijuoja, laukines kates užpjudo šunimis...
Įstatymas geresnis, bet netobulas
Paradoksalu, bet pagerinti situacijai labiausiai reikia ne pinigų, o žmonių atsakomybės. „Labiausiai padėtų žmonių sąmoningumas, vienareikšmiškai. Pamažu pradeda žmonės kitaip žiūrėti į sterilizaciją, kuri nėra gyvūnui kenksminga, supranta, kad, jei kalė kasmet atsiveda po tris šuniukus, tai nėra tik „ai, taip atsitiko“, kad tai jų atsakomybė. Kitas dalykas – įstatymai, su kuriais dar tikrai daug darbo, - sako G. Krasosvskaja. Jos manymu, tokie apribojimai, kaip vienas vėliausių draudimų vežtis šunis „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais situacijos gerinti nepadeda, nes tarsi atskiria gyvūną nuo visuomenės. - Tai visai nebūtina, nes šiandien šunų augintojai savo augintinius dresuoja, jie nėra agresyvūs.“
Anot jos, prie situacijos gerėjimo svariai prisidėjo pernai atnaujintas LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris numato prievolę kiekvienam asmeniui reaguoti į pastebėtus gyvūnų nepriežiūros ar blogo elgesio su juo atvejus, t. y. pranešti atitinkamoms institucijoms. Vis dėlto, įstatyme vis dar miglotai apibrėžta, kas yra gyvūno kankinimas, todėl kaltę įrodyti labai sunku. „Bandome tai aiškinti, kelti į viešumą, kad žmonės priprastų, jog tai yra normalu, kad tai yra informavimas,o ne skundimas. Kitose šalyse, pavyzdžiui Olandijoje, informuoti apie neprižiūrėtą ar apie neregistruotą gyvūną yra norma, tikimės, kad ir pas mus tas suvokimas ateis“, - sako G. Krasovskaja.
„Žirgų globos asociacija“ (ŽGA) gyvūno gerovę apibrėžia penkiomis laisvėmis: laisve nuo alkio ir troškulio, laisve nuo fizinio ir psichologinio diskomforto, laisve nuo skausmo, ligų ir sužalojimų, laisve išreikšti normalų elgesį bei laisve nuo baimės ir streso. Organizacijos direktorė Rūta Matukonytė sako, kad daugiausiai nerimo šiandien kelia tai, kad kol kas dabartinė įstatyminė bazė neapgina neprižiūrimų gyvūnų.
„Konfiskacijos galimybė atsiranda tik tuomet, kai gyvūnui gresia mirtis, o ją įrodyti įmanoma tik tuomet, kai gyvūnui jau negalime niekuo padėti. Todėl šiai dienai labai dažnai susiduriame su situacijomis kuomet neprižiūrimas gyvūnas ir toliau paliekamas senajam savininkui, su galimybe pasitaisyti. O jis dažniausiai, jeigu nemato tikslo kažką daryti arba jam tai tiesiog neapsimoka finansiškai, išveža arklius į mėsinę ir taip išsprendžia visas savo problemas“, - sako žirgų gerove besirūpinančios organizacijos vadovė.
Baudos tokios, kad susiimti neapsimoka
Apsaugoti gyvūnus nuo kančių Lietuvoje sunku dar ir dėl to, kad baudos už nepriežiūros atvejus yra itin mažos ar netgi juokingos. „Neseniai turėjome atvejį, kuris buvo akivaizdus nepriežiūros atvejis, kuomet kumelė kentė didelius skausmus, o netvarkytos peraugusios kanopos jau kreipė kojų sąnarius. Pradiniame patikrinimo etape savininkas gavo 50 Lt baudą ir turėjo sutvarkyti kumelei kanopas. Tačiau tokios būklės kanopų tvarkymas yra labai ilgas ir brangus procesas. Vieno vizito kaina siekia nuo 70 iki 200 Lt, tokių vizitų šiam žirgui reikia bent kartą per 1-2 mėnesius. Taigi, galime matyti, kad kanopų jam tvarkyti visiškai neapsimoka. Todėl savininkas iškart nusprendė kumelę parduoti čigonams, kur jos likimas aiškus (skerdykla – balsas.lt). Šioje situacijoje mūsų organizacija kumelę išpirko ir perleido į patikimas rankas. Tačiau nesugriežtinus sankcijų, tokių situacijų tik daugės ir situacija Lietuvoje nesikeis“, - sako R. Matukonytė.
Anot jos, dažniausiai nepriežiūros atvejai pasitaiko tarp asocialių, išgeriančių žmonių, kurie stokoja bendro pobūdžio žinių, kaip tinkamai elgtis su šiais gyvūnais, pavyzdžiui, galvoja, jog visiškai normalu yra arklio kanopas tvarkyti tiesiog apkapojant kirviu. Pasak ŽGA atstovės, žmonių abejingumas gyvūnų atžvilgiu, kuomet į gyvūną žiūrimą kaip į daiktą, kaip į darbo įrankį ir pamirštama, kad žirgas toks pats gyvas sutvėrimas, kuris jaučia skausmą – viena pagrindinių gyvūnų kančių priežasčių.
Vien prieglaudoje "Lesė" per 2013 metus buvo priglausti beveik 1000 gyvūnų, 862 iš jų rado namus, 56 buvo užmigdyti arba neišgyveno.
Primename, kad dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, kai gyvūnai netinkamai laikomi, su jais žiauriai ar kenksmingai elgiamasi, jie kenčia alkį ar troškulį, netinkamai vežami, jiems gresia žūtis, galima ir reikia pranešti nemokamu, visą parą veikiančiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 8 800 40403 arba užpildyti pranešimo formą jų tinklapyje.