Daugiabutyje sostinės Šeškinės rajone su žmona gyvenantis aštuoniasdešimtmetis senjoras Anatolijus nesupranta, kodėl per mėnesį tenka mokėti už šildymą net 55 eurus, nors radiatoriai vos šilti. Ir namas renovuotas. O už renovaciją papildoma sąskaita kas mėnesį siekia dar 50 eurų.
Sąskaitos už renovaciją ir šildymą – tik pusė kasmėnesinių išlaidų už trijų kambarių butą. Už elektrą – dar 50 eurų, už vandenį – 20 eurų, už kitas paslaugas – 18 eurų. Iš viso – beveik 200 eurų per mėnesį butui išlaikyti.
„Išlaidos didelės. Pensijas nors truputį padidino, tai lašas jūroje. Vaistai nors su nuolaida, brangūs. Aš dar diabetikė“, – atvirauja kita senjorė Vanda.
Šie senjorai buvo vieni iš nedaugelio daugiabutyje, kurie prieštaravo renovacijai, tačiau dabar jiems lieka tik toliau čia gyventi ir apmokėti augančias sąskaitas. Senjorai stebisi, kad po renovacijos sąskaitos už šildymą sumažėjo nesmarkiai ir toliau slegia senjorų pečius. O šilumininkai jau perspėja, kad šaltas sausis šildymo išlaidas dar labiau padidins.
„Turim apie minus 4 laipsnius. Tai šilumos suvartojimą didina 13 proc. vidutiniškai. Šitas faktorius turės įtaką šildymo sąskaitoms už sausį“, – teigia šilumos tinklų atstovas Valdas Lukoševičius.
Lietuvoje priskaičiuojama apie šeštadalis gyventojų, patiriančių energetinį skurdą, kurių išlaidos šilumai ir elektrai viršija dešimtadalį pajamų.
„Klausimas kompleksinis. Apima visus tris energijos nepritekliaus aspektus. Pokyčius energetikos sistemoj, bendrą skurdo lygį ir energetinį efektyvumą atskiruose būstuose“, – sako Energetikos instituto ekspertas Vidas Lekavičius.
Nors Lietuvoje į energetinį skurdą įklimpę net šeštadalis gyventojų, kompensacijas už šilumą gauna keturiskart mažiau žmonių. Seime valdantieji jau svarsto kompensacijas mokėti už visas komunalines paslaugas ir svarbiausia, elektrą. Tikslas – kad komunaliniai mokesčiai neviršytų dešimtadalio namų ūkio pajamų.
„Energetinio skurdo apibrėžimą reikia praplėsti. Ne tik būtų šiluma ir vanduo, bet ir dujos, elektra, atliekos, visos komunalinės paslaugos, kurios užtikrina minimalų, orų gyvenimą, turi būti įvertinamos, reikia žmogui kompensuoti ar ne“, – teigia Seimo narys, valstietis Virgilijus Poderys.
Šildymo kompensacijas šiuo metu gauna daugiausia senjorai ir bedarbiai, o per metus joms skiriama per 20 mln. eurų. Kiek biudžetui kainuotų kompensacijos už visas komunalines išlaidas, dar niekas neįsivaizduoja. Tačiau opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji jau dalija brangiai kainuosiančius priešrinkiminius pažadus.
„Turėtume pasiskaičiuoti, kiek tai kainuotų. Kas šildosi, elektra jau kompensuojama. Energetinį skurdą mes labiau plėstume Lietuvos, kad įtraukiame apšvietimą ir kitus kaštus“, – sako socialinės apsaugos viceministras Eitvydas Bingelis.
„Dabar labai tinkamas metas parodyti, kokie mes geri, socialiai jautrūs, valstybės pinigais jūsų nesugebėjimą susitvarkyti gyvenimą kompensuosime. Lygiai tas pats buvo Venesueloje, ten naftą išgaudavo, buvo turtinga valstybė, bet nuvažiavo žemyn. Jei valdantieji nori Lietuvą nuvaryti žemyn, tai čia labai greitai“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Dėl mažų pajamų, aukštų šilumos ir elektros kainų lietuviai toliau klimpsta į energetinį skurdą. Štai net ketvirtis lietuvių skundžiasi, kad negali sau leisti namų pasišildyti tiek, kad šiltai ir jaukiai gyventų.
Tokių skundų Latvijoje triskart, o Estijoje – šešiskart mažiau.
Lietuviai geriau šąla, bet sąskaitas stengiasi apmokėti laiku. Latvijoje vėluojančiųjų – trečdaliu daugiau.
