Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas.
Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas. Informacijos apie šio augalo augimo vietas laukiama iki birželio 27 d. elektroniniu paštu [email protected].
Gyventojų prašoma pagal galimybes Sosnovskio barščio augimo vietas apibūdinti kuo tiksliau – nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra augavietė – valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga – pievoje, pamiškėje, dirbamuose laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa – ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti. Jeigu buvo naikinti – kokie būdai taikyti, kas ir kada tai darė.
Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.
Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, išstumia vietines rūšis ir „užkariauja“ vis daugiau plotų. Ten, kur žemė paliekama dirvonuoti, o šio augalo gausos niekas nereguliuoja, kasmet galima pamatyti naujas augavietes. Kiekvienas žydintis skėtis – taip vadinamas barščio žiedynas – subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi – net iki 100 tūkstančių. Jos išlieka gyvybingos keletą metų. Sosnovskio barštį sunku išnaikinti dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų, kurias užaugina iki 10 cm storio ir įleidžia labai giliai į žemę.
