Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.
367 straipsnis „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“ numato baudą siekiančią nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, už padarytą atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Jei numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Vis dėlto, savivaldybės baudžia skirtingai – kai kuriose savivaldybėse per metus nubaudžiama keliolika ar keliasdešimt pažeidėjų, kitose siekiama eiti tik gyventojų švietimo keliu.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog nuo šių metų miesto savivaldybėse bus rūšiuojamos ne tik plastikinės, popierinės, metalinės ar stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos, bet ir maisto atliekos.
Stebi kameros
Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio teigimu, Kaune šiuo metu veikia 3 vaizdo sistemų rūšys. Vien viešose erdvėse įrengta virš 300 kamerų.
234 naujos vaizdo kameros sumontuotos Kauno viešosiose erdvėse, pagal policijos prašymus. Šiuos vaizdo duomenis mato ir analizuoja policijos pareigūnai.
Antrąją sistemą sudaro 101 kamera. Jos skirtos žmonių saugumui užtikrinti viešosiose erdvėse – stebimos požeminės perėjos, miesto parkai ir ten esančios vaikų žaidimo aikštelės bei kitos erdvės. Informaciją realiuoju laiku peržiūri savivaldybės samdomi analitikai, dirbantys policijos patalpose. Ši sistema leidžia operatyviai reaguoti į vykstantį nusikaltimą ar neramumus, dar nesulaukus oficialaus pranešimo iš įvykio vietos.
Trečią sistemą valdo savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius. Jų pavaldume kelios dešimtys reguliuojamų kamerų, praktiškai visose šviesoforinėse sankryžose įrengtos detekcinės kameros, kurios skirtos fiksuoti transporto priemones. Kauno Eismo valdymo centras nuolat bendradarbiauja su policija, pagal poreikį teikia informaciją.
Kameros praėjusiais metais užfiksavo 3 atliekų tvarkymo pažeidimus
Pasak G. Gatulio, praėjusiais metais dėl netinkamo atliekų rūšiavimo kamerų pagalba buvo užfiksuoti 3 atvejai, pažeidėjams paskirtos piniginės baudos. Vis dėlto, šia pažeidimai buvo užfiksuoti ne miesto įrengtų kamerų pagalba, o privačiose valdose, kur gyventojai savo nuožiūra įsirengia vaizdo kameras.
Kaune praėjusiais metais išrašyti 25 protokolai
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, 2023 m. netinkamai rūšiuojantiems asmenims buvo išrašyti 25 protokolai. Pasak savivaldybės atstovės, gyventojams pažeidus taisykles, visuomet yra skiriama piniginė bauda, mat įspėjimas nenumato.
Pasak savivaldybės atstovės, Kauno mieste maisto atliekos atskirai renkamos bus nuo birželio mėnesio. Iki to laiko gyventojai gali susipažindinti su nauja tvarka, o nuo birželio mėnesio pradžios, taip pat bus skiriamos baudos už netinkamą maisto atliekų rūšiavimą, pagal anksčiau minėtą ANK 367 straipsnį.
Klaipėdoje – 48 pažeidimai
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo komunikacijai Arūno Liubinavičiaus teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius praėjusiais metais surašė 48 administracinių nusižengimų protokolus už Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, iš jų – keturis už netinkamą rūšiavimą, kiti – už atliekų palikimą prie konteinerių ar kitus pažeidimus. Visiems pažeidėjam skirtos piniginės baudos nuo 15 iki 140 eurų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 367 str.
Pasak KRATC atstovo, šiuo metu Klaipėda baigia ruoštis maisto atliekų rūšiavimo pradžiai – viešose erdvėse įrengiami konteineriai maisto atliekų surinkimui, individualių valdų savininkams dalinami maisto rūšiavimo konteinerių komplektai: 10 l talpos virtuvinis kibirėlis ir 60 l lauko konteineris.
Vis dėlto, su kai kuriais individualių valdų savininkais kyla problemų – pasak KRATC atstovo, kai kurie gyventojai atsisako atsiimti rūšiavimo talpas.
„Yra individualių valdų savininkų, kurie atsisako iš KRATC priimti rūšiavimo įrangą. Šie gyventojai yra įspėjami apie galimas sankcijas. Jų sąrašai bus perduoti savivaldybei, kuri spręs, ką daryti su rūšiavimo pareigos nevykdančiais klaipėdiečiais“, – atsakyme rašė KRATC atstovas.
Vis dėlto, pasak KRATC atstovo A. Liubinavičiaus, savivaldybės viešosios tvarkos skyrius šiemet neskubės taikyti griežtų sankcijų už netinkamą maisto atliekų rūšiavimą.
„Bendruose savivaldybės ir KRATC specialistų pasitarimuose aptarta, kad šie metai bus pereinamieji, kai tiek sistemos administratoriai, tiek gyventojai turės prisitaikyti prie naujos rūšiavimo formos. Todėl pagrindinis tikslas – kuo sklandžiau pradėti maisto atliekų rūšiavimą, visokeriopai skatinti klaipėdiečių sąmoningumą, neskubant taikyti griežčiausių sankcijų“, – teigė A. Liubinavičius.
Kai kuriose savivaldybėse piniginės baudos neskiriamos
Kiek kitaip atliekų rūšiavimo klausimą vertina Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, Vilniaus miesto savivaldybė siekia ne bausti, o formuoti rūšiavimo įpročius švietimo ir informacijos sklaidos keliu.
„Atliekų – įskaitant ir maisto atliekų – rūšiavimas pirmiausia yra gyventojų sąmoningumo klausimas, kiekvienas turi jausti moralinę pareigą rūpintis tvarumu ir gyvenamosios aplinkos ateitimi. Nors atsakomybė už nerūšiavimą yra numatyta, savivaldybės nuomone rūšiavimo įpročiai turi būti formuojami švietimo ir informacijos sklaidos, o ne baudimo keliu“, – teigiama savivaldybės atstovo atsakyme.
O štai Alytaus regione, atliekų tvarkymo centro darbuotojai atlieka įmonių ir gyventojų mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo patikrinimus.
„Nustačius, kad įmonės mišrių komunalinių (likusių po rūšiavimo) atliekų konteineryje yra pakuočių atliekos, siunčiamas patikrinimo aktas, foto, prašoma pasirašyti ir grąžinti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (ARATC). Taip pat prašoma atliekas persirūšiuoti ir, esant leistinoms atliekoms, konteineris ištuštinamas pagal grafiką“, – paaiškino V. Mačernienė.
V. Marčenienė taip pat nurodė perspėjimo tvarką, kuomet užfiksuojami netinkami gyventojų atliekų rūšiavimo atvejai.
„Nustačius, kad išstumtuose tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteineriuose (likusių po rūšiavimo), kuriuose rastos netinkamai išrūšiuotos mišrios komunalinės atliekos (rasta pakuotės, žaliųjų, maisto ir pan. atliekų), pritvirtinami informaciniai lapeliai, kuriais individualių namų gyventojai perspėti dėl konteinerių netuštinimo ir į pašto dėžutes gyventojams išplatinami informaciniai lapeliai apie atliekų rūšiavimą. Prašoma atliekas persirūšiuoti ir, esant leistinoms atliekoms, konteineris ištuštinamas pagal grafiką“, – sakė V. Mačernienė.
Vis dėlto, V. Marčenienė patikino, jog baudų už netinkamą atliekų rūšiavimą skiriama nebuvo – gyventojams ir įmonėms skirti tik perspėjimai.
