Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose. O kadangi tautiečiai mėgsta ir grynuosius, neabejotina, kad suma dar bent pora milijardų didesnė. Ir tos santaupos nuosekliai auga – po vieną kitą milijoną per mėnesį.
„Tai rodo, kad finansinė parama pandemijos laikotarpiu tikrai buvo didelė, tai rodo, kad darbo rinka yra įtempta ir atlyginimai auga. Kartu su atlyginimais didėja ir socialinės išmokos“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Santaupos augo net ir tada, kai infliacija nebuvo galutinai išsikvėpusi. Vien pernai vidutinis atlyginimas Lietuvoje, anot statistikos, didėjo 12 procentų, energetikos krizė atsitraukė, tai esą ir leidžia žmonėms pasitaupyti.
„Indėliai auga ir augimas spartėja. Tai yra gera žinia, nes nemaža dalis gyventojų turi sukaupę rezervą juodesnei dienai, ekonominei žiemai“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kas penktas gyvena ties skurdo riba
Vis dėlto, tai nereiškia, kad santaupų turi absoliuti dauguma lietuvių. Kas penktas tautietis vis dar gyvena ties skurdo riba. Tačiau, pasak ekonomistų, geriau gyvena vis didesnė žmonių dalis.
„Neretu atveju netgi išlaidos išaugo labiau negu pajamos, tai daliai žmonių sudurti galą su galu tapo sunkiau. Tačiau didesnei daliai žmonių pajamos kilo sparčiau arba jų pajamos jau buvo didelės“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Visgi žmonės ir toliau nelinkę rūpintis, kad santaupos atneštų dar ir pelno. Iš 23 milijardų vos 7 milijardai eurų guli terminuotųjų indėlių pavidalu. Lietuvos banko atstovės teigimu, galbūt terminuotųjų indėlių privengia tie, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste.
„Mūsų vertinimu, tas santykis nėra geras. Galbūt yra ir tam tikrų fizinių apribojimų, tarkim, gyventojai neturi banko šalia ar jų banko filialas, skyrius yra kažkur toli“, – teigia J. Varanauskaitė.
Palūkanos už indėlius vis dar siekia iki keturių procentų. Vadinasi, atliekamas šimtas eurų per metus gali uždirbti 4 eurus. O tai geriau nei leisti pinigams tiesiog nuvertėti. Jau nekalbant apie rimtesnį investavimą – akcijų, obligacijų pirkimą.
„Linkę skųstis, guostis, kaltinti, bet patys dėl savo finansų tokių paprastų veiksmų ir nepadaro“, – sako J. Varanauskaitė.
„Mes daug dirbame, kad uždirbtume pinigus, bet mes neinvestuojame pinigų, kad pinigai dirbtų už mus. Mes tokia darbininkų šalis, dar nesame kapitalistų šalis, kaip skandinavai, anglosaksai. Ten nemažą dalį pajamų gyventojai gauna iš investicinės grąžos. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl jie gali dirbti mažiau“, – teigia Ž. Mauricas.
Jeigu 10 milijardų sąskaitose esančių eurų žmonės pervestų į terminuotuosius indėlius, bendra palūkanų grąža per metus jiems siektų iki 400 mln. eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
95 proc. visų tų milijardų priklauso 2 proc. populiacijos. Va tokia vat ta statistika.
Vienas perka mėsą kasdien, devyni tik bulves išgali nupirkti. Statistiškai gaunasi, kad vidutiniškai visi dešimt žmonių valgo cepelinus kas dieną. Cha cha cha...
