Respublikos g. 22 gyvenančius kėdainiečius šokiravo daugiabutyje pakabintas skelbimas.
„Gyventojų dėmesiui! Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad turi būti įskaičiuojamas mokestis ir rūsio bendro sandėliuko plotas, taip pat ir faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas. Siekiant išvengti ateityje ginčų, prašau buto gyventojų apskaičiuoti sandėliuko plotą ir pranešti bendrijos pirmininkui.
Nepateikus sandėliuko ploto (ilgis/plotis) apskaičiavimo buto gyventojui, kuris naudojasi sandėliuko patalpom, bus skaičiuojamas bendro rūsio plotas ir pateiktas apmokėjimui. Taip pat bus reikalinga gauti visų pastato savininkų pritarimą rūsio patalpų (sandėliuko) kadastrinių duomenų patikslinimui ir jų atskyrimui pagal suformuotus kadastrinių duomenų patikslinimus.
Suformavus sandėliuko kadastrinę bylą ir patikslinus patalpos duomenis, bus suformuotas sandėliukas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, galės būti įregistruotas NTR, o jį įregistravus, bus galima įsigyti sandėliuką, pasirašant notariškai pirkimo-pardavimo sutartį“, – Teigiama skelbime.
Gyventojai, perskaitę skelbimą, liko nesupratę, kokios gi čia pertvarkos vyksta. Argi jiems priklausantys rūsiai, pasirodo, jiems nepriklauso? Ar reikės rūsius vėl pirkti? Ir apie kokius rūsių mokesčius pirmininkas kalba?
Pirkti savo rūsio gyventojams tikrai nereikės
Namo bendrijos pirmininkas Sergejus Šapekinas gyventojus ramina – visi bus pakviesti į susirinkimą, kurio metu esą ir bus viskas paaiškinta.
Visgi, jis pripažino, kad galbūt ne visai aiškiai surašė skelbimą ir todėl gyventojai galėjo ne taip suprasti, ką jis norėjo pasakyti.
Paaiškėjo, kad viso šio reikalo priežastis paprasta ir net labai naudinga gyventojams – tiesiog nuo senų laikų likę nesutvarkyti dokumentai dabar, su gyventojų sutikimu, bus sutvarkyti.
Tai ypatingai svarbu tiems gyventojams, kurie kada nors norės parduoti ar perleisti savo butą – tvarkingi dokumentai užtikrins, kad pirkimo-pardavimo sandoris įvyks sklandžiai ir vėliau pirkėjai neturės jokių pretenzijų.
„Anksčiau būdavo taip: žmonės nusiperka butą, ir parašyta – butas su rūsiu. Tačiau konkrečiai neparašyta, koks tas rūsys, kokio ploto, nėra jis registruotas, neturi savo unikalaus numerio.
Tada išeina, kad žmogus perka butą su rūsiu, bet nei koks rūsio plotas, nei kuris tas rūsys priklauso butui, yra visiškai neaišku. Name yra, tarkime, 20 rūsių, o butų yra 75. Kaip žinoti, kurie butai iš tiesų turi rūsį, kurie ne? Kaip žmonės nuo senų laikų kūrėsi, įsikūrė, prisidarė, taip ir yra iki dabar, bet viskas pirštu ant vandens parašyta, dokumentai nėra sutvarkyti“, – aiškino bendrijos pirmininkas.
Ir iš tiesų, daugiabučiuose namuose probleminių situacijų su rūsiais pasitaiko vis dažniau.
Neretai nutinka taip, kad tarsi pagal dokumentus vienam butui priklausantys rūsys yra „uzurpuotas“ kito buto gyventojų. Nutinka ir taip, kad oficialiai dokumentuose niekur nefigūruojantį rūsį kaimynai parduoda vieni kitiems, o buto savininkui pasikeitus, dėl rūsio užverda ilgiausios kovos.
„Žmonės nuo senų laikų čia darę, perdarę, sienų prigriovę ir prisistatę, visokių nesąmonių pridaryta. Išeina, kad vieno rūsys 2 kvadratinių metrų ploto, kito rūsys – 10 kvadratų ploto. Na, taip neturėtų būti. Tačiau dabar prašau pagal faktą visų pateikti duomenis, ir bus aišku, kuriam butui ir koks rūsys priklauso, kokio dydžio ir kurioje vietoje“, – sako S. Šapekinas.
Vis dėlto pirmininkas ramina – nors pagal dokumentus rūsiai ir nėra suregistruoti, gyventojai vėl iš naujo jų pirkti neturės. Nebent, žinoma, vienas gyventojas norės rūsį parduoti kitam. Bet tą padaryti bus galima tik sutvarkius dokumentus.
Sutvarkys dokumentus bendrai
„Susirinkime nuspręsime, kaip gi čia geriau sutvarkyti tuos rūsio dokumentus. Bendrija, jei gyventojai sutiks, pasirūpins visų gyventojų rūsių kadastrinių duomenų patikslinimu ir rūsių atskyrimu, pagal suformuotus kadastrinių duomenų patikslinimus.
Nereikės kiekvienam gyventojui atskirai tuo rūpintis, bus žymiai paprasčiau“, – sako bendrijos pirmininkas.
Jis akcentuoja, kad rūsio plotas dokumentuose būna priskaičiuojamas prie buto ploto, o likęs rūsio plotas, kuris bus laikomas kaip niekam nepriklausantis, bendro naudojimo plotas, gali būti apmokestintas, tačiau, tiesa, apmokestinimas bus nuspręstas gyventojų susirinkime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
