Pirmadienį ministerija pasidalino įrašu apie vaikų vakcinaciją. Vienoje paveikslėlio pusėje yra užrašas „Aš pasiskiepijau“, o po užrašu matyti spalvota nuotrauka, kurioje vaizduojami klasėje sėdintys vaikai. Kitoje pusėje – užrašas „O koks tavo planas?“, po užrašu įdėta nespalvota nuotrauka, kurioje matyti prie kompiuterio palinkusi mergaitė.
Sukėlė diskusijas
„Pasiskiepijus mokyklose ir vėl gali skambėti mokinių juokas! Vakcinos – efektyviausias būdas užtikrinti ugdymą kontaktiniu būdu.
Pasiskiepijusių planas aiškus – vakarai artimųjų apsuptyje, popietės su draugais, juokas mokyklų klasėse, kelionės, festivaliai, koncertai, sporto klubai, kino teatrai, kavinės, restoranai, prekybos centrai...
O koks tavo planas?
Registruokis vakcinai nuo COVID-19 internetu www.koronastop.lt arba Karštąja linija 1808“, – „Facebook“ rašo ministerija.
Įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė kelių šimtų reakcijų ir komentarų. Po įrašu matyti ir tėvų pasisakymų, kad toks paveikslėlis gali daryti neigiamos įtakos vaikų emocinei sveikatai. Dalis komentatorių tokią vakcinacijos skatinimo priemonę vadino psichologiniu spaudimu.
„Tokios nuotraukos yra psichologinis smurtas vaikui. Lyg jo gyvenime spalvos išnyks nepasiskiepijus“, – ministerijos įrašą komentuoja viena moteris.
„Legalus valstybės mobingas vaikams ir jų tėvams!“ – pridūrė kita.
Psichologams ir komunikacijos specialistams taip pat kyla klausimų dėl pasirinktų iliustracijų. Pasak jų, paveikslėliuose yra supriešinama visuomenė, o kai kurių vaikų emocinei sveikatai toks supriešinimas iš tiesų galėtų turėti neigiamos įtakos.
Psichologas: įtaka galima
Lietuvos psichologų sąjungos narys psichologas Tomas Kelpša nesistebi, kad ministerijos įrašas sulaukė aršios kai kurių suaugusiųjų reakcijos. Vaikai daugeliui yra jautri tema, dažnas jaučia norą vaikus ginti.
Specialistas mano, kad vienapusiškai vertinti galimos paveikslėlio įtakos vaikų emocinei būklei nebūtų galima. Pasak jo, kiekvienas vaikas į tas pačias priemones gali reaguoti skirtingai, taip pat ir reakcija į ministerijos pateiktą paveikslėlį gali būti skirtinga. Tai, ko gero, priklausys nuo to, kas vaikams yra sakoma namie.
„Yra vaikų, kurių tėvai nesiskiepija ir lygiai taip pat vaikams teigia apie skiepus, kad nereikia, kad neprivaloma, gali kenkti. Jeigu tokie vaikai mato tai, aišku, jiems šioks toks vaizdinys susiformuoja, jie galvoja, kad jeigu nesiskiepija, kažkaip prasčiau gali būti matomi. Pagal šią iliustraciją žiūrint, gali tapti ir būti ne tokiais laimingais, kaip tie, kurie pasiskiepiję.
Bet jeigu yra paskiepyti vaikai ir tėvai sutinka skiepytis, yra už skiepus, aišku, požiūris iš kitos pusės – labai gerai, kad skiepijamės, visi laimingi ir patenkinti, nesiskiepijusiems gali būti prasčiau“, – tv3.lt komentuoja T. Kelpša.
Specialistas pripažįsta, kad daliai vaikų paveikslėlis galimai gali turėti neigiamos įtakos, ypač namiškiai yra nusistatę prieš vakcinaciją. Tačiau T. Kelpša nemano, kad SAM paveikslėlis galėtų prisidėti prie patyčių dėl nepasiskiepijančių vaikų.
Pasak specialisto, patyčios galėtų atsirasti tik tokiu atveju, jei su vaikais vakcinacijos klausimu iš viso nėra kalbamasi. Jei patyčios iš nepasiskiepijusių vaikų prasidėtų, psichologas ragina nebijoti ir apie tai kalbėti ne tik šeimoje, bet ir mokykloje.
„Manau, kad gal kažkurioje vietovėje, mokykloje gali atsirasti patyčių, bet jei mokytojai ir tėvai sugebės kalbėti, kad taip nedera daryti ir visi aplinkiniai žmonės, kad patyčios nėra gerai, nesvarbu, ar tai bus dėl skiepo ar ne dėl skiepo, patyčių neturėtų rastis arba jos turėtų būti stabdomos“, – sako T. Kelpša.
Tokia komunikacija supriešina dvi stovyklas
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas aiškina, kad paprastai vykdant komunikaciją yra iškeliami aiškūs komunikaciniai tikslai, kurių taikomomis priemonėmis yra siekiama. Dabar siekiama, kad tam tikros auditorijos, kurioms komunikacija yra skiriama, pradėtų aktyviau vakcinuotis.
Kaip sako specialistas, naujoji priemonė, parodant koks gyvenimas laukia pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių, įgyvendinama pasitelkiant baimę, o baimės kėlimas dažnu atveju duoda rezultatų.
„Tai, ką mes čia matome, yra klasika – žiūrėk, jeigu taip nedarysi, bus blogai. Čia yra klasika, daug kažko nebuvo išradinėjama, pasirinktas mechanizmas, kuris dažniausiai beveik visais atvejais suveikia, bet gali suveikti ir priešingai“, – tv3.lt komentuoja A. Katauskas.
Specialistas teigia, kad sukėlus baimę pasiekti rezultatai, tikėtina, bus trumpalaikiai. Be to, komunikuojant šiuo klausimu, nėra įsigilinama, kodėl ši visuomenės grupė nesivakcinuoja aktyviai, nėra atsakoma į gyventojams kylančius klausimus.
A. Katauskas sako, kad gali būti, jog rezultatas iš viso bus atvirkštinis – žmonėms gali kilti atmetimo reakcija ir vakcinuotis jie gali nenorėti iš principo.
„Tėvai gali pasakyti – jūs mums ką duodate? Perspektyva tokia arba tokia, o daugiau jokios perspektyvos nėra? Čia gali sukilti pakankamai stipri pasipriešinimo banga. Turint omenyje, kad tie, kurie priešinasi skiepams, yra pakankamai organizuoti, pakankamai aktyvūs, o tie, kurie norėjo skiepytis, jau pasiskiepijo“, – aiškina A. Katauskas.
Specialistas teigia iki galo nesuprantantis, į ką yra nukreipta minėta priemonė. Jei ji nukreipta į tuos, kurie nesiskiepija dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl savo įsitikinimų, A. Katausko nuomone, siunčiama žinutė yra per agresyvi.
„O jeigu tai nukreipta į tuos, kurie agresyviai prieš skiepus – ši žinutė juos kaip tik aktyvins. Mano nuomone, matant tik šitą žinutę, yra didelis pavojus, kad tie, kurie nesiskiepija, yra aktyvūs prieš skiepus, bus dar aktyvesni“, – sako A. Katauskas.
Įžvelgia pavojų
Specialistai pastebi, kad dalis gyventojų vakcinuotis nenori ne dėl to, kad jie yra kuo nors įtikėję, bet dalis jų tiesiog dėl skiepų abejoja. Todėl, kaip sako A. Katauskas, reikėtų, kad gyventojai būtų ne tik visomis išgalėmis skatinami skiepytis, bet kad kartu gautų ir atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
„Matome šituos paveikslėlius su tam tikra informacija, bet ar tos informacijos, kuri ten yra, pakanka priimti sprendimą, kurio mums norisi, žmogui, kuris nėra agresyviai nusistatęs prieš skiepus?
Tai, ką mes matome su SAM komunikacija pastaruoju metu, visus 2021 m., neatliekamas vienas iš kertinių dalykų. Kai kurie žmonės nepriima sprendimo ne dėl įsitikinimo, kad skiepas yra blogai. Dėl informacijos trūkumo arba pasiektos neigiamos informacijos apie skiepus. Jie nėra įtikėję, jei turi abejonių“, – sako A. Katauskas.
Specialisto nuomone, dabartinė taktika yra pernelyg skaldanti. Žmonės yra verčiami rinktis, į kurią pusę stoti – pasiskiepijusių ar ne.
„Žmogus per vidurį yra priverstas priimti vieną arba kitą pusę, bet jis yra verčiamas ir agresyviai verčiamas. Galbūt tokia pasirinkta strategija suveiks, bet pavojų šioje strategijoje matau labai daug“, – teigia A. Katauskas.
Pasak A. Katausko, SAM komunikacija yra kuriama skirstant žmones į dvi stovyklas – jie ir mes. Tačiau specialistas pabrėžia, kad nesiskiepijantys žmonės toli gražu nėra visi vienodi. Jie skiriasi ne tik amžiumi ar, pavyzdžiui, lytimi, bet dar ir įsitikinimais.
Kiekvieno skiepytis nesutinkančio gyventojo motyvai gali būti skirtingi – galbūt vienam nesiskiepyti rekomendavo gydytojai, kitiems liepė vaikai ar tėvai, treti perskaitė straipsnį apie tai, o ketvirti gal pamatė diskusijas apie vakcinas.
„Žmogus elgiasi vienaip ar kitaip pagal tai, kokias jis žinias turi, kokią informaciją turi. Jeigu nepakeisi informacijos, gali tik priversti žmogų daryti. Tai, ką dabar matau SAM komunikacijoje, man labiausiai rodo, kad mesta aiškintis, kodėl žmonės nesiskiepija ir prieita prie grasinimo“, – pastebi A. Katauskas.
SAM: pagrindinis žinutės adresatas – tėvai
SAM pateikė savo komentarą dėl kampanijos „Aš pasiskiepijau. O koks tavo planas?“
„Apgailestaujame, jei sveikatos apsaugos ministerijos reklama galimai sukėlė neigiamų jausmų. Žmonių sveikatos, sėkmingos vakcinacijos ir grįžimo į normalų gyvenimą klausimas visada buvo, yra ir bus Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio centre“, – tv3.lt komentuoja SAM.
Ministerija pasakoja, kad kuriant įrašų seriją „Aš pasiskiepijau. O koks tavo planas?“ Ministerijos „Facebook“ paskyroje, pagrindinis tikslas buvo kreiptis į įvairių sričių ir amžiaus grupių gyventojus. Tarp jų ir vaikus auginantys tėvai.
Kampanija siekiama paskatinti vakcinaciją, o kuriant įrašus vertinti įvairūs veiksniai: „Nuo to, kad COVID-19 atmainos tampa vis grėsmingesnes jauno amžiaus asmenims, o vaikų ir jaunimo imunizacija labai svarbi visos šalies populiacijos imunizacijai, iki mokymosi kontaktiniu būdu svarbos jaunosios kartos rezultatams ir pandemijos poveikio vaikų bei jaunimo psichinei sveikatai.“
SAM pastebi, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama neigiamam pandemijos poveikiui vaikams ir paaugliams. Ministerija nurodo, kad įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad:
- Žymiai padidėjo buvimo prie ekranų laikas, ne tik mokymosi bet ir laisvalaikio tikslais, o skaitmeninių technologijų intensyvus naudojimas turi neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Duomenys rodo, kad išaugo kompulsyvus interneto naudojimas, rodantis priklausomybės nuo interneto riziką.
- Padidėjo dalis vaikų, turinčių didesnių ar mažesnių emocinių ar elgesio problemų; per 2020 m. žiemą didelių problemų turinčių vaikų dalis padvigubėjo (nuo 8 iki 17 proc.).
- Padaugėjo vaikų regėjimo problemų, nusiskundimų somatiniais simptomais ir skausmais (galvos, nugaros), padidėjo nutukimo ir viršsvorio turinčių vaikų ir paauglių dalis, šie aspektai susiję ir su emocine savijauta.
- Daugėja ir psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų dalis – nerimo, depresijos diagnozuotų atvejų.
- Ilgalaikiai apribojimai gali neigiamai paveikti vaikų ir paauglių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymąsi kritiniais laikotarpiais, vėliau šiuos praradimus kompensuoti bus sudėtinga.
„Ne mažiau nerimo dėl vaikų sveikatos ir mokymosi rezultatų kelia ir vadinamasis pokovidinis sindromas. Lietuvos ir užsienio mokslininkai nustatė, kad koronavirusas biologiškai pažeidžia smegenis, pakenkia plaučiams, palieka kitų grėsmingų sveikatos sutrikimų. Net praėjus pusei metų po persirgimo COVID-19, daugeliui pacientų buvo diagnozuotas bendras jėgų neturėjimas: silpnumas, bendra bloga savijauta.
Beje, nustatomi ir neuropsichiatriniai sutrikimai, rodantys galvos smegenų pažeidimą. Kuo tai gresia žmonėms (taip pat vaikams, kurių svarbiausias „darbas“ šiuo gyvenimo laikotarpiu yra mokytis) – ogi suprastėjusia koncentracija, dėmesio nevaldymu, suprastėjusiu protiniu darbu“, – komentuoja SAM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad reklamos apie vaikų vakcinaciją ar kitų šios serijos vizualų tikslas nėra skatinti priešpriešos, o priešingai – kviečia diskusijai ar asmeninės pozicijos išsakymui.
„Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta klausimų, koks yra valdžios institucijų planas, suvaldant pandemiją. O bet koks planas neįmanomas, nematant galutinio tikslo ar nenumatant rezultato.
„Aš pasiskiepijau“ – rodo tam tikrą pilietišką poziciją ir sprendimą prisiimti atsakomybę už galimybę gyventi įprastą gyvenimą. Taigi, į šį klausimą „Koks tavo planas?“ ministerija turi aiškų atsakymą – tai yra sveika ir saugi visuomenė.
Tam pasitelkiama šiuo metu pati veiksmingiausia priemonė – vakcinos, siekiant, kad gyventojai kuo greičiau grįžtų prie įprastų veiklų, pomėgių, bendravimo ir pan. Visgi, neretai kalbėdami apie perspektyvas ir galimybes, kurias suteikia vakcina, pasigendame vizijos tų asmenų, kurie priėmė sprendimą nesiskiepyti.
Todėl paveikslėlis klausimo pusėje yra vienspalvis, nes laukiama konkretaus atsakymo ar įsivaizdavimo. Klausimas užduotas, jis nėra retorinis. Visi gali atsakyti sau, kitiems ar tai pačiai ministerijai“, – rašoma SAM komentare.
Kaip sako ministerija, paveikslėlis buvo naudojamas „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose, kurių vartotojai yra nuo 13 m. amžiaus. Už vaikų iki 18 m. amžiaus veiksmus internete, kaip primena SAM, turi atsakyti tėvai.
„Vis dėlto, kaip rodo pastarųjų metų tendencijos didžioji dauguma jaunimo mieliau renkasi kitas socialines platformas, kaip „Tik Tok“ ir „Snapchat“. Taigi pagrindinis adresatas šios žinutės yra suaugusieji, kurie gali lemti savo atžalų ar ugdytinių apsisprendimą“, – teigia SAM.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, šalyje nuo COVID-19 yra paskiepyta 29,3 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų.
