Apklausos metu respondentų pasiteiravus, ar jiems pakanka informacijos, kad galėtų vertinti ES paramos skyrimo skaidrumą, 58 procentai gyventojų atsakė „pakanka“ arba „greičiau pakanka“. Palyginti su praėjusių metų rugpjūtį atliktu tyrimu, taip teigiančių gyventojų dalis išaugo net 22 procentais.
Kaip rodo apklausų duomenys, per metus – nuo 2013 metų rugpjūčio iki šių metų birželio – gyventojų informuotumas ir pasitikėjimas ES lėšų panaudojimu akivaizdžiai išaugo.
„Tam turėjo įtakos ir gerai matomi ES projektų rezultatai, organizuojami vieši aptarimai, pristatymai, diskusijos ir renginiai, pateikiama daugiau ir išsamesnės informacijos apie projektų pasiektus rezultatus“, – teigia Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė.
Smarkiai išaugo ir gyventojų pasitikėjimas ES lėšų skirstymu: šiemet ES lėšų skirstymą „skaidriu“ ar „greičiau skaidriu“ laikė beveik kas antras (47 proc.) gyventojas, kai pernai tokių buvo tik 28 procentai. Kaip ir prieš metus skaidriausiai ES lėšų skirstymą vertina vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai (53 proc.). Tarp pasitikinčiųjų lėšų skirstymo skaidrumu dominuoja 26-35 metų amžiaus gyventojai (54 proc.).
„26-35 metų amžiaus, didesnes pajamas uždirbantys gyventojai labiausiai išsiskiria ir informuotumu, ir skaidriu lėšų skirstymo vertinimu. Ši grupė lenkia jaunesnius gyventojus, kurie dar nėra tokie socialiai aktyvūs. Savo ruožtu, vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai apskritai pasižymi didesniu skepticizmu daugeliu klausimų, kadangi yra matę įvairių valstybės valdymo laikotarpių, gyvenime sukaupę daugiau ir nebūtinai teigiamos patirties“, – pastebi tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2014 metų birželio 16-25 d. atliekant tyrimą buvo apklausta 1010 respondentų visoje Lietuvoje.
