Viso pasaulio žmonės turi polinkį skųstis esama padėtimi. Tai nėra bloga savybė, ji verčia nuolat judėti pirmyn, tobulinti save ir aplinką. Tik kažin ar visada sugebame adekvačiai įvertinti visas aplinkybes.
Objektyvi ekonominių, politinių ir socialinių realijų kritika turėtų suteikti postūmį pozityvių pokyčių linkme. Viešuose ir privačiuose pokalbiuose neretai girdime nusiskundimų, esą Lietuva yra viena prasčiausiai valdomų valstybių, jos politikai korumpuočiausi, verslas žlugdomas, o žmonės žeminami ir niekinami baisiau nei Fiodoro Dostojevskio romanų veikėjai.
Kiek pagrįsti tokie kaltinimai pasaulio valstybių bendrijos kontekste? Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apytikriai 200 valstybių (tikslus skaičius priklausys nuo to, kokiais kriterijais remdamiesi apibrėšime valstybės sampratą).
Tarptautinės organizacijos nuolatos atlieka pasaulio vertinimo tyrimus. Šie tyrimai – tarsi balas valstybės „pažymių knygelėje”. Jis sukelia gėdos arba pasididžiavimo jausmą.
Gyvenimas gerėja
Lietuvoje populiaru skųstis gyvenimo kokybe. Laimė, Jungtinių Tautų Organizacija kasmet skelbia žmogaus socialinės raidos indeksą, kuris atspindi gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės, raštingumo, švietimo ir gyvenimo lygio parametrus. Remiantis šiuo indeksu Lietuva patenka į labiausiai išsivysčiusių valstybių grupę ir užima 40 vietą iš 187, vos viena pozicija nusileidžiame kaimynei Lenkijai ir trimis lenkiame Latviją. Ne per labiausiai atsiliekame ir nuo estų (34 vieta).
Atsiliekame nuo Europos
Deja, vis dar nepavejame Europos Sąjungos vidurkio. Tarp valstybių narių Lietuvai nusileidžia tik Portugalija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Vis dėlto pastebėtina, kad beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį šis indeksas kyla teigiama kryptimi, o užimti aukštesnę poziciją mums trukdo sąlyginai žemas gyventojų pajamų lygis.
Šventųjų nėra?
Nuolatiniai korupcijos skandalai ir tautos papročiais tapę smulkaus kyšininkavimo epizodai sukuria slogią atmosferą, tačiau mes tokie ne vieni. Korupcija egzistuoja visame pasaulyje. Girdėti apie kyšininkavimo skandalus geras ženklas, tai reiškia, kad visuomenė nėra susitaikiusi su esama padėtimi ir siekia skaidrumo. Sunerimti reikės tada, kai žiniasklaidoje skaitysime vien geras naujienas.
Atsižvelgiant į „Transparency International“ atliekamą tyrimą pagal korupcijos suvokimo indeksą užimame 46 vietą iš 178. Šis indeksas leidžia skirstyti valstybes pagal skaidrumo suvokimą tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Nors atsiduriame pirmojoje sąrašo pusėje, pernelyg džiaugtis dėl to nevertėtų, nes tesurinkome vos 5 balus iš dešimties galimų. O sąrašo viršuje atsidūrusios valstybės yra priartėjusios prie dešimtbalio įvertinimo. Tokia padėtis verčia jaudintis, nes didžioji pasaulio dalis yra giliai įklimpusi į neskaidrią veiklą.
Tarp Europos ekonominės bendrijos valstybių užimame 22 vietą ir lenkiame 8 konkurentes, tarp jų Italiją, Graikiją ir Čekiją, tačiau vis dar nusileidžiame Lenkijai ir Estijai.
Sunku pradėti verslą
Kitas, politikų ir visuomenės dėmesio sulaukiantis tyrimas – „Doing Business“ verslo sąlygų indeksas. Bendras įvertinimas išlieka visai neblogas – 27 vieta iš 183 galimų. Tačiau, palyginti su pernykščiais rezultatais, smuktelėjome keturiomis pozicijomis žemyn.
Šiame reitinge galėtume pakilti į viršų, jeigu pašalintume tris kliūtis, su kuriomis verslininkai susiduria pirminiame veiklos etape. Pagal verslo pradėjimo sąlygas užimame vos 101 vietą, o pagal investuotojų apsaugos rodiklius – 65, be to, nemažai problemų kyla siekiant prisijungti prie energetinių tinklų. Tereikia politinės valios ir Lietuva galėtų smarkiai pagerinti padėtį šiose srityse. Sudėtingesnės reformos laukia tobulinant mokestinę aplinką ir leidimų išdavimą.
Galime pasidžiaugti, kad užimamame 7 vietą pagal nuosavybės registravimo sąlygas, ne ką prasčiau atrodome ir sutarčių vykdymo užtikrinimo srityje.
Pesimistų tauta
Įvairūs vertinimo duomenys rodo, kad Lietuva, nors susiduria su tam tikrais sunkumais, yra tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių. Nepaisant to, nuomonių apklausos atskleidžia, kad lietuviai yra viena nelaimingiausių tautų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kodėl nesugebame vienu metu džiaugtis tuo, ką turime, ir siekti progreso? Matome tik juoda arba balta? Galbūt atėjo laikas keisti ne tik aplinką, kurioje gyvename, bet ir požiūrį?
A. Martinkus
