Anksčiau prie Žaliųjų ežerų Vilniuje žmonės dažniausiai atkeliaudavo savaitgaliais pabūti savo sode gamtos apsuptyje, pasirausti lysvėse, užsiauginti pomidorų ar agurkų. Judėjimas keliais buvo nedidelis, žmonių – nedaug. Tačiau dabar tai jau – praeitis. Savaitgalių sodai virto gyvenamaisiais rajonais. Tačiau dėl to sodus vagojantys keliai neišplatėjo. Be to, dažnai net neasfaltuoti keliai nuosavus namus čia pasistačiusiems gyventojams sukelia nemažai problemų.
„Mašinų braižymas, vaikai važiuoja visada dviračiais irgi brozdinasi, nes kartais kai važiuoja didelė mašina ir važiuoja mašina, vaikui nėra kur ant krūmų lipti. Nėra šaligatvių, tu negali sutvarkyti apšvietimo“, – sakė Balsių seniūnaitė Ana Jankinienė.
Pasak Balsiuose įsikūrusios moters – daugelis kelių išties galėtų būti platesni. Mat net itin siauruose keliukuose dažnai statomi automobiliai, nemenką plotą atėmė už sklypų teritorijų pasistatytos tvoros ar gyvatvorės. Daugelis jų, pasak Balsių seniūnaitės, ten išdygusios nelegaliai.
„Yra tikrai pas mus tų atvejų, kad žmonės nuo tų matavimų, neteisingų matavimų, pasididinę savo plotą ir neišsipirkę, o gatvės yra siauresnės. Dėl to ir gaunasi, kad jam patogu naudotis, nes jo plotas padidėjo, o kitiems yra neparanku, nes per maža gatvė“, – kalbėjo seniūnaitė.
Bet daugelis šalies savivaldybių perimti sodų bendrijų kelių, siauresnių nei 4,5 metrų, nenori. Esą savivaldybei perėmus kelią, ji privalo užtikrinti ir jo funkcionalumą.
„Jeigu jos perima tuos kelius, jos prisiima atitinkamus įsipareigojimus, kad turi pravažiuoti specializuota technika. Kad gali priešgaisrinė ar spec. technika ar greitoji, jeigu yra poreikis, turėtų tais sodo keliais pravažiuoti“, – sakė Roma Žakaitienė, savivaldybių asociacijos direktorė.
Seimo aplinkos apsaugos komitetas siūlo nepaisyti kelių pločio reikalavimo ir įpareigoti savivaldybes perimti visus bendrijos kelius, o minimalaus kelio pločio reikalavimą taikyti tik naujiems keliams. Tačiau su tuo griežtai nesutinka savivaldybių atstovai.
„Nu kaip gali savivaldybė už tokį kelią prisiimti atsakomybę? Tada jau reikia pačiai sodo bendruomenei tvarkytis. Bet visumoj tai daugelis kelių yra to išmatavimo, 4,5 metro. Ir dėl tų kelių yra numatytas tam tikras finansavimas, ir savivaldybės tokius kelius periminėja“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Siauri keliai erzina ir kai kuriuos vietinius Balsių gyventojus.
Pasak Sodininkų bendrijos įstatymo pataisų autorių, neįmanoma išplatinti visų sodų bendrijų kelių, kad juos perimtų savivaldybės. Mat tam daugeliui gyventojų tektų nusirėžti dalį sklypo – vargiai kas sutiktų. Tačiau esą – yra ir alternatyvų.
„Reikėtų spręsti arba tuose soduose numatyti vienos krypties eismo kryptį, kad būtų privažiavimas patogesnis, kad nebūtų spūsčių, kitu atveju, reikėtų peržiūrėti gatves, sodų gatves, kad jos atitiktų bent minimalius reikalavimus“, – aiškino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Susisiekimo ministerija sodų bendrijų keliams tvarkyti 2019 metais kol kas skyrė 4 milijonus eurų. Tačiau tam, kad gautų šiuos pinigus, savivaldybės prie kelių tvarkymo pačios turi prisidėti nuo 30 iki 50 procentų visos sumos, todėl dalis keliams skirtų pinigų – vis dar valstybės biudžete.
