Ir vėl audituojami šalies keliai. Nuo gegužės mėnesio patikrinta pusė visų rajoninių su asfalto danga – taigi iš viso net puspenkto tūkstančio kilometrų. Ir nors kol kas pilna analizė pateikiama tik iš vieno tūkstančio kilometrų ruožo, rezultatai nedžiugina. Didžiojoje dalyje kelių fiksuoti įvairūs dangos pažeidimai – plyšiai, išdaužos, nelygumai, taip pat buvo nustatyta įtaka eismo saugai bei komfortui.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad tai galėjo lemti ir neatsakingas ar atsainus buvusių rangovų požiūris ir ankstesni poreikiai – esą esant mažesniam eismo intensyvumui buvo galima apsieiti plonesniu asfalto sluoksniu:
„Rezultatai yra prasti. Beveik 60 procentų, tai yra 59 proc., kelių būklė nepatenkinama. Tai parodo, kad praeityje arba tie keliai buvo prastai statomi, prastai prižiūrimi arba buvo neprižiūrima, kaip jie buvo daromi."
Dar prieš kelis metus tokie kelių kokybės auditai buvo atliekami fiziškai tikrinant dangą – ją pjaustant ir kitaip kone rankiniu būdu tikrinant sudedamąsias asfalto dalis. Dabar į šalies kelius išriedėjo mobili laboratorija. Pirmoji Baltijos šalyse ir viena moderniausių įrangų pasaulyje.
Autobusiuko išorėje ir viduje daugybė sensorių ir kitos įvairios technikos, kuri net ir važiuojant 90 kilometrų per valandą greičiu skenuoja dangą kas dešimt centimetrų ir pastebi net vieno milimetro įtrūkius, pavienius plyšius ir jų tinklus bei kitus pažeidimus, sudaroma trimatė kelio paviršiaus schema.
„Vaizdai iš priekinės kameros, vaizdas iš galinės, kur yra skanuojamas kelio paviršius. Taip pat matome realiu laiku duomenis: kelio nelygumas, tekstūros parametrai, GPS informacija", – kalbėjo vyr. inžinierius Robertas Juozėnas.
Ši laboratorija atsiėjo 800 tūkstančių eurų, tačiau automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas tikina, kad ji tuoj pat atsipirks. Štai 400 kilometrų kelio kapitaliniam remontui buvo planuojamas 450 milijonų eurų biudžetas, o po tyrimo paaiškėjo, kad galima sutaupyti net 110 milijonų.
Dabar aiškiau nustatomi ruožai, kuriems išties reikia pilno tvarkymo, o kuriems pakanka dalinio ar jo išvis nereikia. Taip pat bus lengviau nustatyti, kaip greitai keliai genda ir kokių priemonių imtis, o ir kokios priežastys tai lėmė. Taigi laboratorija bus naudojama ir baigtų darbų kokybei nustatyti, tokiu būdu rangovams esą nekils noras gudrauti.
„Buvo rankinio darbo, daug vizualinės analizės. Tai prailgina procesą. Jei turėjome 5-6 metų ciklą, kad patikrintumėme tuos objektus, tai dabar susiaurinome iki vienerių metų. Mes matome kelių degradaciją ir ne visais atvejais, jei matome sulūžusią dangą, reikia pilnai keisti visą konstrukciją", – tikino kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Paskutinį kartą plačiu mastu šalies keliai buvo audituojami prieš kelis metus. Tada paaiškėjo kraupios išvados – iš 33 tirtų ruožų vos keturi buvo be pažeidimų, o paskaičiuota žala siekė 16 milijonų eurų. Anot kelių direkcijos, ne visi rangovai savo klaidas taiso noriai, tad iki šiol tenka minti teismų slenksčius.
„Turime jau dalyje objektų ištaisytus defektus, turime keturis objektus, kuriuose rangovai atsisakė bendradarbiauti. Tad skelbiame konkursus apimčiai nustatyti. Toks yra civilinis procesas", – tęsė V. Andrejevas.
Šiemet iš viso planuojama ištirti 15 tūkstančių kilometrų kelių dangos būklę.
