Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai. Iki 2030-ųjų valstybė numačiusi šiai sričiai išleisti beveik 14 milijardų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Krūvą verslo asociacijų Gitanas Nausėda pasikvietė pasikalbėti apie gynybos finansavimą. Būtent verslas, jų kuriamos darbo vietos ir mokami mokesčiai yra tas garvežys, kuris generuoja valstybės pajamas. Tad mokesčių politikos klausimai pirmiausia aktualūs jiems.
„Todėl aš kviečiu ir socialdemokratus, ir konservatorius, ir liberalus, ir „Nemuno aušrą“, ir visas kitas partijas aktyviai dalyvauti diskusijose ir neužimti tokios pozicijos, kurią aš kartais pastaruoju metu pastebiu – atsisėdu ant sėdmaišio ir dabar sakau, na, neškite man pasiūlymus, o aš juos kritikuosiu“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau diskusijoje prezidentūroje nepasirodė pagrindiniai sprendimų priėmėjai – nei premjeras, nei finansų ministras.
„Prezidentas ir dvišaliu būdu diskutuoja su premjeru, ir patarėjai, prezidento komanda diskutuoja su visais ministrais“, – teigė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Buvęs ekonomistas, o dabar prezidentas G. Nausėda pinigų pirmiausia siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o skatinant ekonomikos augimą.
„Prezidento nuomone, Lietuvos BVP augimas turėtų būti ne 2,5-3 procentai, kaip pastaruoju metu, bet bent jau 3,5-4 procentų ekonomikos augimo mes turėtume siekti. <...> Ir tuo pačiu iš spartesnio ekonomikos augimo generuojant papildomas biudžeto pajamas nacionalinei divizijai suformuoti“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Pagrindinė idėja – panaudoti gyventojų sąskaitose laikomus milijardus. Paprasčiau tariant, skolintis iš gyventojų, mokėti jiems palūkanas, o tuos pinigus skolinti verslui. Kad jis plėstųsi, uždirbtų daugiau pelno bei sumokėtų daugiau mokesčių į biudžetą.
„Reikia paskatų, reikia prieigos prie kapitalo. Šiandien esminė tema ir buvo apie prieigą prie kapitalo, apie kurią Lietuvos pramonininkų konfederacija kalba jau penketą metų“, – sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Milijardai paskirti žaliajam kursui
Divizijai iki 2030-ųjų suformuoti, ją aprūpinti prie dabartinio krašto apsaugos finansavimo reikia papildomų 12 milijardų eurų. Ir Lietuva tokius pinigus turi, tačiau dar prie buvusios Šimonytės Vyriausybės ją paskyrė kitam prioritetui – žaliajam kursui. Dar rudenį tuometė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė paaiškino, kad ne gynyba yra pagrindinis šalies prioritetas.
„Investicijos į žaliąją ekonomiką yra pagrindinis Lietuvos dešimtmečio prioritetas finansavimo atžvilgiu – numatyta, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams siekti iki 2030 metų Lietuvai reikia sutelkti ne mažiau 31 milijardo eurų, iš kurių 13,88 milijardų eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis“, – rugsėjį kalbėjo tuometė viceministrė.
Kitaip tariant, per artimiausią penkmetį Lietuva iš savo biudžeto įvairiems žaliesiems projektams skirs beveik 14 milijardų eurų. Tad kyla klausimas, ar nederėtų šių pinigų skirti krašto apsaugai.
„Bendrai, prioritetų prasme, turbūt visi suprantame, kad saugumas šiuo metu iš tiesų yra labai degantis klausimas, tai aš labai tikiuosi, kad tam tikri perskirstymai galės įvykti“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Tam tikra peržiūra galima, bet, be abejo, mes turime įsipareigojimus ir nacionalinio, ir klimato kaitos plano, kurie yra pateikti Europos Sąjungos, tai nėra toks vienadienis klausimas – perskirstyti ir viską išspręsti“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tiesa, aplinkos ministrui Povilui Poderskiui toks klausimas juokingas.
„Matote, nelabai esu susipažinęs su šitom investicijom ir su šitais skaičiais“, – teigė ministras.
Vis tik jis sako, kad galima pinigus leisti ir žaliajam kursui, ir gynybai vienu metu. Pavyzdžiui sodinant miškus pasienyje, kurie būtų kaip galima kliūtis priešui.
„Mūsų pasienio ruože nusprendžiama kirsti mažiau miškų, jų daugiau sodinti ten ir panašiai, kad įgyvendinti tai, kaip kontrmobilumo priemonę. Tai ir žalias kursas, ir gynyba“, – siūlė P. Poderskis.
Verslai gynybos finansavimui pritaria
Tiesa, iš milijardų, skiriamų žaliajam kursui, mūsų verslininkai, ko gero, uždirba daugiau nei iš gynybos finansavimo. Saulės elektrines Lietuvoje gaminame, bet tankų ar šarvuočių – ne. Vis tik verslininkai sutinka, kad dabar prioritetas gynyba.
„Jeigu tu neturi spynos durims, ir neturi gerų langų, vargu, ar tau reikia pirkti kilimą arba televizorių. Tai, matyt, jeigu čia išvesime tą patį palyginimą, be abejo – jeigu tavo valstybė gali būti okupuota, nes tu neinvestuosi į gynybą, tai tada žaliasis kursas tampa visiškai beprasmis“, – sakė Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
„Žaliasis kursas iš dalies yra ir europinis įsipareigojimas, tai visą laiką iškyla klausimas, kaip tai suderinti su Europos tikslais, bet kuriuo atveju, peržiūrėjimas finansavimo ir perskirstymas kitur, tai tikriausiai vienas iš sprendimų tikrai galėtų būti“, – pridūrė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Europiečiai vis dar netrykšta noru daugiau pinigų leisti gynybai, tačiau mielai leidžia įspūdingas sumas žaliajam kursui. Tam skiria šimtus milijardų eurų. Be to, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad vykdant viešuosius pirkimus, žaliosios prekės yra net iki 3,5 karto brangesnės, nei įprastos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
