Išmokę naudoti sudėtingiausią medicinos įrangą, atlikti ypatingo preciziškumo reikalaujančias operacijas, gydytojai dar neišmoko... rašyti. O gal ir nebeišmoks - po keleto metų jų darbą palengvins elektroniniai dokumentų šablonai.
„Rašai kaip gydytojas“, - nuo senų laikų liaudies pamėgtas palyginimas aktualumo neprarado ir šiandien. Šifruodami daktarų raštą, vargsta ir pyksta pacientai, vaistininkai, net vertėjai.
Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipęsis vyriškis rodė kompiuterinės tomografijos išvadas, surašytas ranka. Jis prašė žurnalistų padėti perskaityti, kas ten parašyta. Deja, mums nepavyko.
Šias išvadas žmogus turėjo išsiųsti į užsienį, tad reikėjo išversti į anglų kalbą. Tačiau vertimų biuro darbuotojos tik skėsčiojo rankomis.
Žmogus grįžo atgal į ligoninę, prašė gydytoją perrašyti išvadas, už tai, kad trukdo jo brangų laiką, siūlė pinigų.
Ne tik medicinos tyrimų išvados surašomos kaip su vištos koja, bet ir receptai.
„Tai kasdienė mūsų duona - šifruoti receptus. Kad suprastume, kas sukeverzota, tariamės su kolegomis, klausiame, kuo pacientas serga. Jei įmanoma perskaityti kelias raides, tuomet pagal tai, kuo nurodyta liga gydoma, atspėjame vaisto pavadinimą“, - sakė vaistinės „Camelia“ vaistininkė Rasa Petrauskienė.
Šią globalią problemą, anot pokalbininkės, reikėtų spręsti radikaliai, tuolab kad užsienyje receptai ranka, kaip pas mus, nekeverzojami. O mūsų gydytojai, spaudžiami laiko limito ir apkrauti popieriais, kaligrafiškai užrašinėti vaistų pavadinimų nepajėgūs.
Priežastis - dideli krūviai
„Negražesnio rašto nei mano Klaipėdoje turbūt nėra, - prisipažino šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė. - Dailyraščiu sunku gražiai surašyti ir užima daug laiko.“
Skubėjimas, dideli krūviai, - sakė ji, - ir yra pagrindinė neįskaitomo daktarų rašto priežastis. Jei per dieną tektų aptarnauti tik kokius aštuonis pacientus - būtų kitaip.
Gydytoja tikisi, kad problemą išspręs elektroninė raštvedyba, kuri jau įdiegta visame pasaulyje.
„Laukiame jos, tačiau ir čia bus sunkumų - daug gydytojų yra vyresnio amžiaus, jų sugebėjimai mažesni nei jaunų. Jiems dar reikės išmokti susivesti duomenis į kompiuterį, o tai užims laiko“, - sakė pokalbininkė.
Elektroniniai receptai - ateityje
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas „Vakarų ekspresui“ sakė, jog elektroninių receptų galima tikėtis tik po keleto metų, kai visos sveikatos priežiūros įstaigos bus kompiuterizuotos. Nuo varginančio medicinos dokumentų pildymo ranka medikus žada išgelbėti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomas projektas „E.sveikata“.
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, jau įgyvendinusio išankstinę elektroninę registravimo sistemą, vadovai apie receptų ar tyrimo išvadų pateikimo pokyčius dar nekalba. Tai būsią gana negreit, kai Lietuvoje bus sujungtos į vieną kelios elektroninės sistemos, diegiamos sveikatos priežiūros įstaigose.
Klaipėdos apskrities ligoninėje,- informavo vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, pasinaudojus vidiniais finansiniais resursais, sukurta elektroninė ligos istorijų bazė. Jose išsaugomos ne tik ligų istorijos, bet ir kaupiami įvairių medicininių tyrimų duomenys. Tačiau, kaip ir visose srityse, naujovėms ne visi imlūs. Todėl gali pasitaikyti, kad kai kada tyrimų rezultatai užrašomi ranka.
„O elektroniniai receptai - visos valstybės strategijos uždavinys. Tačiau kol tai bus įgyvendinta, reikšmingas lieka žmogiškasis faktorius - gydytojas turi stengtis išreikšti pagarbą pacientui ar vaistininkui ne tik žodžiu, bet ir raštu, t.y turi stengtis, kad jų raštas būtų įskaitomas.“
SAM sekretorius Haroldas Baubinas „Vakarų ekspresui“ sakė, jog pagal vykdomą projektą gydytojams priemonės, leisiančios išduoti elektroninius receptus, bus sukurtos jau šiais metais, tačiau kol bus įdiegtos ir gydytojai jas pradės plačiai naudoti, gali praeiti 3-4 metai.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
