„Klausimas atsakingiems asmenims apie veiksmų strategiją VNO oro uoste – termovizoriai jau veikia? Italijos srauto keleiviams jau matuojame temperatūrą? Šių priemonių efektyvumas – apie 40 proc., bet visgi geriau negu nieko. Koks planas dėl skrydžių ribojimo ir laikinos valstybės sienų kontrolės įvedimo?. SARS-CoV-2 plitimo nesustabdysime, bet sulėtinti įmanoma“, – rašo gydytojas.
Tuo pačiu V. Kasiulevičius kreipėsi ir į visuomenę.
„Šiandien COVID-19 atvejų Lietuvoje NĖRA REGISTRUOTA, bet mūsų laukia nervingas išbandymų mėnuo. Jeigu viruso plitimas apims Lenkiją, Latviją (ten didesni oro uostai) ir Baltarusiją (intensyvus pasienio rajonų bendravimas), tuomet mes jo neišvengsime irgi. 50:50. Turime dvi savaites. Pamatysime.
Visgi JEIGU virusas įžengs, daugelis susirgimų bus lengvi. Neneigsiu, bus ir mirčių, bet jeigu klausysite medikų ir valdžios rekomendacijų, pasekmės bus lengvesnės.
Šturmuoti ligoninių ir poliklinikų nėra prasmės, nes ten užsikrėsti yra didžiausi šansai. Kinija šį mano teiginį įrodė, dabar sėkmingai įrodinėja Italija. JEIGU infekcija ims plisti Lietuvoje, įtarus sau susirgimą COVID-19 geriau skambinti 112 ir/ar informuoti savo gydymo įstaigą. Rekomendacijos gali keistis augant pacientų srautui.
Jeigu tik karščiuojate ir kostite, bet nesergate blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu, sunkia širdies, galvos kraujotakos ar inkstų liga, greičiausia jūsų būklė kontroliuojama, nepanikuokite. Tiesiog laikykitės gydytojų nurodymų.
Jeigu nuo susirgimo pradžios praėjus kelioms dienoms būklė negerėja, o prisidėjo dusulys ir didelis silpnumas (kokio nesate patyrę), didelė tikimybė, kad jums reikia stacionarinės pagalbos. Bet, dėmesio, – DUSULYS DAŽNAI BŪNA PSICHOLOGINĖS KILMĖS. Pabandykite nusiraminti ir dar kartą įvertinti, ar tikrai jūs dūstate ar tiesiog jaudinatės. Nepamirškite, kad vaikai, paaugliai ir jauni žmonės serga lengviau. Realiai vertinkite riziką“, – rašo gydytojas.
V. Kasiulevičius pastebi, kad greičiausiai protrūkio pradžioje didesnis krūvis teks Kauno ir Vilniaus klinikoms, tačiau primena, kad intensyvios terapijos skyriai taip pat veikia Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje.
„Gali būti, kad protrūkio pradžioje didesnis krūvis (20 procentų sunkesnių ligos atvejų) teks Kauno ir Vilniaus klinikoms, bet intensyvios terapijos skyriai taip pat veikia Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje ir laikosi reikalingų standartų. Ir ne tik jie. Net mažesnės Lietuvos ligoninės turi efektyvaus stacionarinio gydymo galimybių. Kviečiu pasitikėti medikais. Jeigu jie gelbėjo sergant įprastu plaučių uždegimu, gelbės ir sergant SARS-CoV-2 sukeltu.
Kažkokių paslaptingų vaistų ar priemonių nuo šios infekcijos nėra, kokią aukštą poziciją beužimtum. Tos „stebuklingos“ priemonės yra įprasta mechaninė plaučių ventiliacija ir nedidelei daliai pacientų – ECMO, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija. O Kinija dar tik vieną savo aprobuotą antivirusinį vaistą skiria eksperimento tvarka ir sunkiai renka pacientus remdesiviro tyrimui. Geriausiu atveju efektyvus gydymas bus prieinamas po pusės metų ar netgi metų“, – rašo gydytojas.
Skaitykite visą gydytojo įrašą:
