Viceministrė Kristina Garuolienė sako, kad iki šiol šiai problemai skirta per mažai dėmesio.
„Neseniai buvo gauta pranešimų apie neteisingą ir perteklinį benzodiazepinų grupės vaistų paskyrimą. Atliktas Vaistų kontrolės tarnybos tyrimas parodė, kad gydytojai išrašydami šiuos vaistus nesilaiko taisyklių, išrašo per didelį kiekį. Buvo net variantų, kai pacientui neatvykus išrašomas tas vaistas nuotoliniu būdu. Kitose šalyse tų vaistų vartojimas yra ženkliai mažesnis, nes suprantama, kokie jie pavojingi“, – sako viceministrė.
Gydytojams trūksta žinių ir atsakingumo
K. Garuolienė sako, kad Lietuvoje gydytojai dažnai griebiasi medikamentinio gydymo, prieš tai neišbandę kitų būdų. „Mūsų gydytojams kartais pritrūksta žinių, atsakingumo. Juk lengviausias būdas yra išrašyti vaistą, o ne ieškoti alternatyvių gydymo būdų.
Dažnai žmogui reikalingas ne medikamentinis gydymas, o psichologo konsultacijos, tačiau jos sunkiai prieinamos. Kartais ligonis nėra sunkus, jam gal net nereikia medikamentų, padėtų tiesiog pakeisti gyvenimo būdą. Mokslas įrodė, kad nerimo gydymui sportas gali būti panašiai efektyvus, kaip ir vaistai. Tačiau dažniausiai mūsų daktarai griebiasi vaistų“, – sako pašnekovė.
Veikia greitai ir sukelia priklausomybę
Dauguma benzodiazepinų grupės raminamųjų vaistų veikia iš karto vos išgėrus. Todėl gydytojai dažnai juos skiria ne tik žmogui turint psichinių sutrikimų, tačiau ir susidūrus su sunkiu gyvenimo laikotarpiu: artimo žmogaus netektimi, darbo praradimu ir po to sekančia depresyvia nuotaika ar net patiriant didelį stresą dėl egzaminų.
„Benzodiazetinai veikia iš karto. Vos išgeri tabletę, jie ramina. Tuo metu antidepresantų poveikis pajuntamas tik po kelių savaičių. Dėl to pacientai labiau nori, kad jiems būtų išrašomi raminamieji – greito ir stipraus poveikio vaistai. Deja, dažnai problema, dėl kurios kilo nerimas, nėra sprendžiama, bandoma nuo jos pabėgti tik geriant vaistus. Prie jų priprantama, vis norisi to greito nusiraminimo poveikio. Po ilgo vartojimo prireikia ir didesnių dozių. Tai labai pavojinga. Gydytojų irgi nepavydėtina situacija, kai ateina pacientai ir reikalauja tų vaistų, sakydami, kad jiems padėjo ir reikia daugiau“, – pasakoja viceministrė.
K. Garuolienės teigimu, atsiradus pripratimui, žmonės nebegali gyventi be raminamųjų preparatų. Tai sukelia apsvaigimą, vyresnio amžiaus pacientams gali kenkti raumenų tonusui, todėl žmonės dažniau patiria traumas. Be to ilgą laiką vartodamas benzodiazepinus žmogus tampa dar labiau nervingas, agresyvus arba pasyvus. Šie vaistai gali trugdyti vairuoti, dirbti, tiesiog gyventi pilnavertį gyvenimą.
Žada sumažinti raminamųjų vartojimą
Ministerija planuoja atlikti visą Lietuvą apimantį tyrimą ir išsiaiškinti, kokiose regionuose ir kokiose ligoninėse raminamųjų vaistų paskyrimas yra didžiausias. „Padarius analizę gydytojai, kurie skiria per daug raminamųjų vaistų, bus papildomai informuojami.
Žadama rengti mokymus, diegti gydytojams suvokimą, kad šie vaistai yra pavojingi ir jų skirti lengva ranka negalima. Tikimasi, kad gydytojus susimąstyti pravers stebėsenos rezultatai. Pavyzdžiui, daug raminamųjų vaistų skiriantis gydytojas pamatys, jog kolega apsiena be šių pavojingų medikamentų ir randa alternatyvių būdų, ir pats susimąstys. Kartais užtenka to parodymo, kokia yra situacija. Juk niekas nenori būti blogiausias. Tuomet kyla noras keistis ir dirbti kitaip“, – teigia viceministrė
Priklausomybė – kaip nuo alkoholio
Vilniaus psichikos sveikatos centro dienos stacionaro vadovė Jolita Sysojavienė pripažįsta, kad raminamųjų vaisto Lietuvoje suvartojama per daug, o medikai juos kartais skiria nesilaikant instrukcijų.
„Didžiausia problema yra pirmoje grandyje – šeimos gydytojai dažnai per lengva ranka skiria raminamuosius. Nepaskaičiuoja, kad šie vaistai turi stiprias kontraindikacijas, prie jų priprantama, jų negalima gerti metų metais, kaip pas mus kai kurie daro. Vėliau mums, psichiatrams, tenka nutraukinėti tuos vaistus ir taisyti jau padarytą žalą. Labai sudėtinga tuos vaistus nutraukti. Žmonės dažnai būna nemotyvuoti, jie turi priklausomybę ir dažnai atsisako būti be vaistų. Priklausomybė nuo raminamųjų yra panaši kaip nuo alkoholio. Bandant mesti šiuos vaistus būna sunkus abstinencinis periodas. Žmonės, pripratę prie šių vaistų, svaiginasi jais ir nuolat prašo medikų, kad išrašytų. Dar blogiau, kada tie vaistai pradedami maišyti su alkoholiu ar kitomis medžiagomis. Tai gali labai neigiamai paveikti psichiką ir pridaryti didelės žalos sveikatai“, – aiškina medikė
J. Sysojavienė sako žinanti atvejų, kai raminamieji išrašomi sveikam žmogui. Neracionalus gydymas medikamentais tik pablogina padėtį. Todėl medikė ragina žmones kreiptis į specialistus – psichologus, psichiatrus, o ne pasikliauti tik šeimos gydytojo nuomone.
