„Palestiniečių vaikai labai aktyvūs, jie labai greitai apsidžiaugia, greičiau įsileidžia į tokį aktyvų žaidimą. Jie labai socialūs, nori daug visko, jie turi labai daug energijos, eina liesti, bėga... Mes tokie šiauriečiai. Prieiti prie lietuvio vaiko reikia daug poetiškiau, melancholiškiau ir ramiau, o Palestinoje jie nori iš karto daug, nori džiaugtis“, - sakė V. Žemelytė.
Ji papasakojo, kad pirmiausiai į arabišką šalį nuvykusiems klounams reikėjo išmokti tenykštes kultūros taisykles.
„Religingų žmonių moterys ten neliečia vyrų ir vyrai neliečia moterų. Reikėjo išmokti ir ėjimo į ligoninę taisykles: Lietuvoje palatos yra daug mažesnis, pas mus guli trys – keturi vaikai, o Palestinoje ir pagal įstatymą, ir pagal kultūrą visa laiką prie vaiko yra suaugęs žmogus, dažniausiai ne vienas, ir palatos išsiplečia iki 20 žmonių. Lietuvoje ėjimas į ligonines yra intymus ir personalinis, o Palestinoje jis tampa klounų pasirodymu, dėmesio davimu visiems“, - kalbėjo V. Žemelytė.
Palata tampa komanda
Klounų vadybininkė sako, kad Palestinoje žmonės daug ir atvirai bendrauja, o klounų pasirodymas palatoje tampa tuo postūmiu, kuris padeda žmonėms susibendrauti ir tapti komanda.
„Tu matai, kaip iš palatos, kuri buvo gal šiek tiek atskira, pasidaro kolektyvas. Mamos pradeda kalbėtis su klounais, atsiranda bendros temos, jie kartu pradeda kurti istoriją. Gražiausios akimirkos būdavo, kai atsirasdavo kiekvienoje palatoje grupė draugų – mamos ima smagiai lakstyti su vaikais ir išpildo savo norus išsišnekėti ir išsipliurpti“, - sakė ji.
Tirpdo kultūrinius tabu
Klounai, kurdami žaidybinę atmosferą, netgi ištirpdo kultūrinius tabu – mamos su klounais vyrais ima elgtis kaip su vaikais, atsiveria, ima juokauti, kas Palestinos kultūroje nėra įprasta – čia vyrų ir moterų santykiai labai rezervuoti ir pagarbūs.
„Klounas sukuria labai saugią, paprastą, žaidybinę situaciją ir žmonės sau leidžia labiau išsišnekėti ir parodyti savo emocijas, kas yra labai svarbu – išleisti savo emocijas, nesvarbu, ar tai būtų džiaugsmas, ar liūdesys“, - sakė klounų vadybininkė.
Pašnekovė pastebėjo, kad Palestinos visuomenė jau pripratusi prie ligoninėse besilankančių klounų, gydytojai atvirai su jais bendrauja, netgi patys įsitraukia į žaidimus ar muzikos kūrimą.
„Vienas gydytojas pasiėmęs gitarą grojo viduryje koridoriaus kartu su klounais. Ne visais atvejais, bet lietuvių gydytojai šiek tiek konservatyvesni yra, jie nori labiau išlaikyti statusą. Ten žmonės yra pietiečiai, jie iškart yra daug atviresni visiems“, - kalbėjo V. Žemelytė.
Nors Palestina yra konflikto zonoje, pašnekovė pasakoja, kad ji kartu su klounais ten jautėsi visiškai saugiai, o Palestinoje verda normalus gyvenimas.
„Palestinoje nebuvo nė vieno momento, kad mes jaustumėmės nesaugiai. Mumis labai gerai rūpinosi mūsų kolegos klounai. Taip, ten yra konflikto zona, bet žmonės Palestinoje dirba, gyvena įprastus gyvenimus, yra labai malonūs. Be to, klounai nesusiję su konfliktiniais dalykais. Tai yra buvimas čia ir dabar, buvimas su ligoniais, kurie yra nepatogioje situacijoje. Tu sutinki paprastus ir atvirus žmones ir ten nesijaučia jokio konflikto“, - dalinosi mintimis klounų vadybininkė.
Vaikas svarbiausias
Klounus vaikai, tiek Palestinoje, tiek Lietuvoje, priima labai natūraliai ir paprastai, sako V. Žemelytė. Klounas – personažas, kuris greitai randa ryšį su auditorija, kuri ir duoda visas idėjas pasirodymui. Jis, pasakoja pašnekovė, pirmiausia turi ištirti aplinką, pažiūrėti, kokia socialinė, emocinė situacija yra palatoje, ir tik tada eina į kontaktą su vaiku. Viena energija reikalinga mažam vaikui, kita – paaugliui. Klounas ligoninėje, pažymi pašnekovė, priešingai nei klounas scenoje, nėra dėmesio centras.
„Kai klounas ateina, jis stengiasi, kad svarbiausias žmogus palatoje būtų vaikas. Ir toks yra mūsų darbas – suteikti svarbos, galios, žaidimo ir temos valdymo vaikui. Susitikime su klounu vaikas absoliučiai valdo situaciją. Jeigu jis nenori, kad klounas būtų, klounas išeina. Jeigu jis nori, kad klounas kažką padarytų, klounas sugeba sukurti tokį žaidimą, kad vaikas toje situacijoje jaustųsi svarbiausiu. Tai turbūt yra mūsų pagrindinė misija, per kurią ir ateina tas džiaugsmas ir streso mažinimas ligoninėje – vaikui duoti tas kelias minutes vaikiškos valdžios, kartu su juo žaisti ir bendrauti“, - sako organizacijos įkūrėja.
Klounų žaidimai su vaikais gimsta ekspromtu, tai dažniausiai būna improvizacija, kuriai temas diktuoja vaikai. „Raudonų nosių“ klounai, tikina V. Žemelytė, yra profesionalai, tikintys, kad kelią į vaiko širdį galima rasti per profesionalų meną.
Ko siekia klounai?
Gydytojai klounai, sako V. Žemelytė, tikisi pakeisti visuomenės požiūrį į bendravimą ligoninėje ir padėti vaikui išlikti vaiku.
„Dažnai vaikui ligoninėje reikia būti suaugusiu, rimtu: dabar mes sergame, reikia susikaupti, nebijoti, duoti pirštą, iš kurio ims kraujo – tai visiškai nevaikiški dalykai. Greta to mums reikia balanso. Mes norime, kad klounai ligoninėje po 10 metų būtų norma ir kiekviename vaikų skyriuje būtų privaloma turėti po klouną“, - sakė ji.
Klounų vadybininkė sako, kad jų misija – nešti džiaugsmą, gerą ir pozityvią nuotaiką ten, kur jos reikia. V. Žemelytė mano, kad paprastam lietuviui, sužinojus, kad klounai daro geresnį gyvenimą vaikams, pačiam pasidaro geriau dėl to, kad pasaulyje yra šviesos ir gėrio. „Mūsų klounai sako, kad tai yra svajonių darbas. Darai, ką tu myli, dar gauni atlyginimą, mokaisi, ir tavo darbas yra vertinamas. Mes labai stengiamės, skiriame daug savęs ir savo laiko tam, ką mes darome, ir tai atsiperka“, - kalbėjo klounų vadybininkė.
Klounai, pasak jos, nors ir nuolat mato sergančius, kartais ir labai sunkiai, vaikus, daug liūdesio nepatiria.
„Mes einam pas vaikus, ne pas jų ligas. Be to, Lietuvos ligoninėse vaikai masiškai nemiršta, nereikia įsivaizduoti, kad tai yra baisi vieta. Vaikai ten serga, bet jie yra gydomi ir dažniausiai išgydomi. Specialistai yra labai geri. Liūdnų ir sunkių situacijų nebūna labai daug, ir mes su tomis situacijomis turime susitvarkyti“,- sakė V. Žemelytė.
Gydytojai klounai „Raudonos nosys“ Lietuvoje veikia jau penkerius metus ir čia turi devynis klounus. „Raudonų nosių“ tinklas veikia ir Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Naujoje Zelandijoje, Palestinoje ir Kroatijoje.
