Emilis kantriai ištvėrė alinančią chemoterapiją, reabilitaciją ir jau svajoja tapti muzikantu.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Dvylikametis Emilis visai neseniai jis išgyveno tai, kas būtų sunkiai pakeliama net suaugusiam.
„Ligoninėse man buvo nemaloniausia, kad nuo chemoterapijos pykindavo, vemia visi, pykina. Liūdna, nenoriu prisimint“, – dalijasi vilnietis Emilis.
Chemoterapijos Emiliui prireikė, nes jis susirgo kaulų vėžiu – osteosarkoma. Įtarimai, kad kažkas negerai, kilo prieš daugiau nei metus žiemą, prieš pat Kalėdas, kai sutino Emilio koja.
„Žmona kažkur pusę dešimt paskambino, ašarojo, beveik nieko neištarė, tai nurodė tiktai gruodžio 22 į biopsiją, tuo ir prasidėjo mūsų kelias“, – pasakoja Emilio tėvas Ernestas.
Tėvus gniuždė kaltės jausmas, kad naviko neaptiko anksčiau. Išbandymas buvo ne tik chemoterapija, bet ir baimė, kad berniukas gali netekti kojos.
Operacija prilygsta stebuklui
Santaros klinikų gydytojai ryžosi koją išsaugoti pirmą kartą Lietuvoje atlikdami kone stebuklui prilygstančią sudėtingą operaciją.
„Buvo pašalintas kaulas su navikiniu audiniu visu, navikinis audinys visas nugramdytas nuo kaulo, kaulas paliktas nuogas, ir tuomet kaulas buvo nusiųstas apšvitinimui, kad būtų apšvitintas ir kad ten neliktų navikinių ląstelių ir tas kaulas buvo grąžintas pacientui“, – kalba ortopedas traumatologas Rimantas Zagorskis.
„Yra paprasčiau amputuoti galūnę, tai yra radikali operacija, pašalinimas sveikų audinių ribose, ir iš gydytojų pozicijų ir viskas, mes padarėm savo darbą, bet dabar visas pasaulis grįžta prie to, kad vis tiek galvoti apie galūnes tausojančią operaciją“, – teigia vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Giedrius Bernotavičius.
Kol Emilis gulėjo ant operacinio stalo Santaros klinikose, jo kaulą švitino Vėžio instituto medikai. Operacija buvo sudėtinga, truko 7 valandas, tačiau medikai tiki, kad nuo naviko išvalytas ir Emiliui vėl įstatytas kaulas sėkmingai prisitaikys.
Užaugęs svajoja tapti muzikantu
Emiliui ištverti išbandymus padėjo Rimanto Kaukėno fondo dovanotas didžėjaus pultas.
„Aš, kai baigsiu mokyklą, muzikantu norėsiu šiaip tapt. Kažkaip daugiau negalvoju apie nieką“, – sako Emilis.
Tačiau išmokti tvirtai vaikščioti ant kojų berniukui dar prireiks laiko.
„Buvo kalbėta, kad mint, galbūt, negalima 11–12 mėnesių, birželio pradžioj pradėjom vaikščiot jau, apie du su puse mėnesio po operacijos. Judam į priekį. Greit lakstysim“, – tikina Emilio tėtis.
Panaši operacija atlikta ir kitam vaikui – jam gydytojai išėmė, nušvitino ir vėl įdėjo dubens kaulą.
„Antras vaikas irgi neblogai jaučiasi“, – teigia Rimantas Zagorskis.
Kasmet vien Santaros vaikų ligoninėje dėl kaulų vėžio gydomi vidutiniškai 5 vaikai, jauniausiam buvo šešeri.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Rekomendacija (straipsnis):
,,Paaiškėjus, kad visa Garliavos pedofilijos – žudynių byla yra klastotė, teisėja Mačionytė ją įslaptino''.
