Ekspertų nuomonės D. Grybauskaitės galimo kandidatavimo rinkimuose išsiskiria, kaip ir išsiskiria požiūris į jos šansus užimti aukštą postą tarptautinėse organizacijose. Kol vieniems atrodo, kad buvusi prezidentė niekada nebuvo rimta kandidatė vadovauti NATO ar Europos Komisijai, kiti tvirtina, kad dabartiniame karo kontekste Europai kaip tik reikia tokio lyderio kaip Dalia Grybauskaitė.
Garsiai nuaidėjo D. Grybauskaitės pareiškimas po Europos Komisijos išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymo.
„Kinkadrebio partija politiniame balete. Lietuvos politikai šoka kinkadrebio partiją politiniame balete. O tereikėjo atvirai pasakyti, kad pasitarus su partneriais ir EK buvo priimtas sprendimas. Ir nereikėjo negrabiai slėptis už EK nugaros. Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“, – rašė prezidentė.
Tai ne pirmas kartas pastaruoju metu, kai D. Grybauskaitės pasisakymai sukelia daug diskusijų visuomenės ir politikų gretose. Pavyzdžiui, po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo D. Grybauskaitė nukreipė visas rampos šviesas į save, kai paskelbė artėjančią krizę.
„Ko negirdžiu nei [prezidento] kalboje, nei Vyriausybės kalbose, politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės ekonominės situacijos blogėjimą. Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją, ekonomika pereina į recesiją. Tą galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dvejų-trijų mėnesių laikotarpyje. <...> Aš kol kas girdžių taikos entuziazmą, gerovės entuziazmą ir dalybų entuziazmą. Lėšų nebėra“, – kalbėjo buvusi šalies vadovė.
Po skambių D. Grybauskaitės pasisakymų pasigirdo svarstymų, kad galbūt buvusi prezidentė taip stengiasi priminti apie save ir rengiasi 2024 m. vėl bandyti šturmuoti Daukanto aikštės rūmus ir laimėti prezidento rinkimus. Kad ji turėtų šansų rodo ir apklausos.
Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,6 proc. šalies gyventojų, o už D. Grybauskaitę – 15,2 proc. gyventojų, rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Žemiau lentelėje yra ekspremjeras Saulius Skvernelis su 7,6 proc. palaikymu, dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su 7,2 proc., už buvusį Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgėlę balsuotų 5,8 proc. respondentų.
Tad artimiausią persekiotoją D. Grybauskaitė lenkia dvigubai, o pagrindinis konkurentas G. Nausėda reitingų lentelėse nėra taip toli. Visgi pati D. Grybauskaitė svarstymus apie galimą jos dalyvavimą po dvejų metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose veja šalin.
„Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos.
Viešoje erdvėje išliksiu ir retkarčiais pasisakysiu įvairiais aktualiais klausimais. Teisės į nuomonės turėjimą man niekas negali uždrausti. Visiems palaikytojams dėkoju už supratimą. O visiems nemylėtojams – nusiraminkite ir nekrūpčiokite“, – feisbuke rašė D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė suteikia prieskonių prėskai Lietuvos politikai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad D. Grybauskaitė tapo aktyvesnė viešojoje erdvėje dėl to, kad to reikalauja nerami geopolitinė situacija.
„Ji Lietuvos patriotė, buvusi valstybės vadovė. Momentas tikrai nejuokingas. Mes galime žūti. <...> Tai yra toks momentas, kada ji negali tylėti, ypač, jeigu mato, kad valdantieji daro klaidas“, – naujienų portalui tv3.lt sakė politologas.
V. Dumbliauskas pastebi, kad Valdas Adamkus taip pat komentuoja įvykius Lietuvoje ir tą daro nuo pat savo antrosios kadencijos pabaigos, tad nieko keisto, kad procesų vertintojos vaidmenį užėmė ir D. Grybauskaitė.
„Visiškai suprantama. Ką pensijoje veikti? Ji palyginus jauna, sveika, energinga moteris, sportiška. Dabar sėdėti ir auginti gėles?“ – juokėsi MRU docentas.
„Būtų keista, jei ji visai tylėtų“, – pridūrė jis.
Pašnekovo nuomone, D. Grybauskaitė savo pasisakymais praskaidrina kartais prisnūdusį Lietuvos politikos gyvenimą.
„Ji prideda druskos ir pipirų į maistą. Ta mūsų politika kartais tokia prėska atrodo, tai ji ją truputį paįvairina“, – sakė V. Dumbliauskas.
Būtų kaip Putinas su Medvedevu?
„Aišku, kad ji ruošiasi [prezidento rinkimams]. Aišku, visokių force majeure gali būti. Tai yra konservatorių kandidatas vienareikšmiškai. Jie neturi žmogaus, kurį galėtų išstatyti. Jie vis ieško, kas galėtų būti jų Dalia, bet kitos Dalios nėra“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
Politologo įsitikinimu, sėkmingas D. Grybauskaitės pasirodymas 2024 m. prezidento rinkimuose galėtų sukurti sėkmingą bangą, kuria pasinaudotų valdantieji konservatoriai tais pačiais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Tokia strategija gali būti“, – teigė jis.
Visgi, B. Ivanovo nuomone, D. Grybauskaitės trečioji kadencija prezidento poste diskredituotų Lietuvos demokratiją ir primintų laikotarpį Rusijoje, kai Vladimirą Putiną trumpam prezidento poste pakeitė Dmitrijus Medvedevas, tačiau vėliau V. Putinas grįžo.
„Aišku, mūsų aukštas ir gražus ne Medvedevas ir ne Grybauskaitės draugelis, kuris galėtų pasaugoti kėdę“, – ironizavo pašnekovas.
Gali neiti dėl atostogų ir apsaugos
Tuo metu V. Dumbliauskas abejoja, ar D. Grybauskaitė bris trečią kartą į tą pačią upę.
„Jos pasisakymų tikrai nereikėtų sieti su noru laimėti trečią kadenciją. Tada iškiltų klausimų, ar Konstitucija leidžia“, – sakė pašnekovas.
Visgi, anot V. Dumbliausko, D. Grybauskaitė nebandytų vėl tapti prezidente ir dėl asmeninio gyvenimo.
„Dešimt metų atidirbo be atostogų. Ji gi pabrėždavo, kad vasarą neatostogauja. Tai dešimt metų sunkiai dirbo. <...> Taip pat apsauga kiaurą parą. Pagalvokite, kasdien svetimi žmonės jūsų miegamojo ir taip toliau“, – kalbėjo jis.
Visgi, kaip pripažino politologas, intriga dėl D. Grybauskaitės kandidatavimo gali išlikti dar ilgai.
„Prisiminkime 2009-uosius, kai ji irgi ilgai tempė, kol paskelbė, kad kandidatuos. Ji stengėsi intrigą sukurti“, – teigė V. Dumbliauskas.
Iš Olimpo į Seimą nenusileis
Pašnekovai abejojo, ar D. Grybauskaitė į vidaus politiką sutiktų grįžti ne tik per Daukanto aikštę, bet ir, pavyzdžiui, per Seimą ar Vyriausybę.
„Buvo kalbų, kad ji būtų pirmasis numeris Tėvynės Sąjungos sąraše, bet šis variantas man mažai tikėtinas, kadangi ji tikrai nenorėtų būti susieta su kokia nors politine jėga. Ji per tuos dešimt metų išlaikė tokį neutralumą. <...> Čia būtų jei būtų kaip nusileidimas iš Olimpo, iš aukšto kalno žemiau“, – tvirtino V. Dumbliauskas.
„Kalibras būtų per mažas jai. <...> Reikia suprasti, tai yra psichologija. Žmogus, kuris buvo prezidentu, niekada nebus ministru ar Seimo nariu. Ambicijos yra didesnės“, – teigė B. Ivanovas.
Abejoja Grybauskaitės tarptautinės karjeros šansais
D. Grybauskaitės pavardė buvo minima ne kartą kalbant apie pareigas tarptautinėse institucijose. Buvusi prezidentė įvardinta kaip kandidatė užimti postą Europos Komisijoje, jai gal net ir vadovauti, D. Grybauskaitė minėta ir tarp galimų pretendentų NATO generalinio sekretoriaus poste pakeisti Jensą Stoltenbergą.
Visgi B. Ivanovas abejojo, ar D. Grybauskaitė turėjo realių šansų pagriebti kokį rimtesnį vadovaujamą postą tarptautinės politikos arenoje.
„Manau, kad šansų ir perspektyvų nelabai nebuvo. Ten yra savi kandidatai, ne iš mūsų flango, juo labiau, kad mumis nelabai pasitikima. Mes nei Norvegija, nei Portugalija, nei Nyderlandai. Mažos valstybės mažoms valstybėms nelygu. Mes esame tame traukinyje, bet paskutinis vagonas. Pavyzdžiui, Beniliukso šalys, nors maži vagonai, bet jie traukinio priekyje“, – teigė VDU docentas.
Visgi naujienų portalui tv3.lt vienas valdančiųjų atstovas tvirtino, kad D. Grybauskaitė turėjo šansą tapti Europos Komisijos pirmininke 2019 m. Pasak jo, buvusi prezidentė buvo rimtai svarstoma, tačiau jos kandidatūros galiausiai atsisakyta, kadangi D. Grybauskaitė nesiruošė stoti į Europos liaudies partiją. Tai, anot politiko, ir buvo pagrindinė priežastis pakišusi koją D. Grybauskaitei tapti Europos Komisijos pirmininke. Šį postą galiausiai užėmė Europos liaudies partijai priklausanti buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Europai reikia lyderio kaip Grybauskaitė?
Tuo metu V. Dumbliauskas mano, kad pasauliui šiuo metu reikėtų tokių lyderių kaip D. Grybauskaitė. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad aukščiausioms pozicijoms tarptautinėse organizacijose reikėtų daugiau nuosaikios retorikos ir buvusios prezidentės aštroki pasisakymai galėtų pakenkti jos tarptautinės karjeros perspektyvoms, politologo nuomone, šiuo metu viską keičia geopolitinė situacija.
„Jei ne tas idiotiškas Putino pradėtas karas, gal tada tas diplomatiškumas būtų vertybė. Bet kai dabar mes per tokius macronus ir scholzus galime tiesiog žūti, tai ta stipresnė retorika yra svarbi. Reikia ryžtingų lyderių Europai, o jų nėra“, – tvirtino V. Dumbliauskas.
„Europiečiai dar nepajuto, kad mirtis šalia jų. Gal kai pradės raketomis šaudyti į Berlyną, tada atsipeikės“, – pridūrė jis.
Todėl Grybauskaitės komentarai vėluodavo pora savaičių.
Tai kur politologai MATO Grybauskaitės TVIRTUMĄ, jeigu jinai buvo V.Landsbergio PASTUMDĖLĖ?
