Anot jos, diskusija dėl to, ar brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje, ar būti pasirengusi atvykti čia per dešimt dienų, yra nekorektiška.
„Čia yra nekorektiška diskusija, labai politizuota diskusija. Vokietija mums įsipareigojo dar nuo 2017 dislokuoti čia savo pajėgas, ginti Lietuvą ir savo įsipareigojimų tikrai laikysis. O didele dalimi techniniai dalykai, kada, kiek į Lietuvą atvyks, labai priklauso nuo Lietuvos namų darbų, t.y. nuo poligonų pastatymo“, – BNS Kaune trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
„Ir jeigu Lietuva atsipalaidavusi, atsipūtusi karo metu planuoja tuos poligonus pasistatyti tik 2027 metais, tai nereikia kaltinti vokiečių dėl to. Reikia namų darbus daryti“, – sakė kadenciją baigusi šalies vadovė.
Ginčus Lietuvoje sukėlė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados parengties, kad šis vienetas į mūsų šalį iš Vokietijos atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Šią poziciją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie visi pabrėžė, jog Lietuvos siekis, kad vokiečių kariai būtų nuolat Lietuvoje, nesikeičia.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje planuojami statyti trys nauji kariniai miesteliai.
Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.
