Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad 2020 m. krūties vėžys buvo diagnozuotas 2,3 mln. moterų ir nusinešė 685 tūkst. gyvybių. Liūdna ir Lietuvos statistika. Higienos instituto duomenimis, krūties piktybiniais navikais pernai Lietuvoje sirgo net 18 735 moterys. Tai yra 670 moterų daugiau nei užpernai. Dėl krūties vėžio praeitais metais mirė net 535 moterys.
„Daugelis krūties vėžiu sergančių moterų visame pasaulyje net neturi galimybės laiku gauti diagnozės ir kokybiško gydymo. Lietuva, turėdama stiprią sveikatos apsaugos sistemą, moterims suteikia nemokamą galimybę pasitikrinti dėl vieno pavojingiausių ir klastingiausių onkologinių susirgimų. Tereikia pasinaudoti siūloma galimybe ir išsitirti. Raskime laiko pasirūpinti savo sveikata. Galbūt tai bus Jūsų antrasis šansas gyventi“, – ragina kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė.
Gydymas efektyvus, kai liga nustatoma anksti
PSO ekspertai pabrėžia, kad krūties vėžio gydymas gali būti labai efektyvus, ypač kai liga nustatoma anksti. Tuomet išgyvenimo tikimybė siekia 90 proc. ar net daugiau. Todėl labai svarbia tampa onkologinių ligų prevencija.
Jau 18 metų ligonių kasos finansuoja krūties vėžio prevencinę programą. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą šiam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga turėtų sutartį su teritorine ligonių kasa, tuomet sveikatos priežiūros paslaugos pacientams nekainuoja. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Šią vasarą VLK užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad krūties vėžio prevencinė programa visuomenėje yra žinoma geriausiai. Šią programą žinojo kas septintas apklausoje dalyvavęs žmogus. Tačiau programos vykdymo rezultatai nėra pakankami: pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą sveikatą periodiškai pasitikrina tik mažesnioji dalis – 38 proc. – tikslinio amžiaus moterų.
„Per pastarąjį penkmetį krūties vėžio prevencinėje programoje sudalyvavo daugiau nei pusė milijonų moterų. Iš jų beveik 3,5 tūkst. pacienčių, mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus. Taigi dalyvavimas prevencinėje programoje padėjo tūkstančiams Lietuvos moterų užkirsti kelią ligos plitimui. Taip išsaugota ne tik jų sveikata, bet ir gyvybės. Todėl raginame moteris aktyviau kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Kasmet krūties vėžio prevencinei programai finansuoti skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Šiemet tam skirta 4,6 mln. eurų, t. y. puse milijono eurų daugiau nei pernai.
Lietuvoje, išskirtinai moterims, PSDF lėšomis finansuojamos dvi ligų prevencijos programos – krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Tačiau taip pat jos kviečiamos periodiškai pasitikrinti ir pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusioms ir į tikslinę amžiaus grupę patenkančioms moterims, norinčioms pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
VLK primena, kad pacientėms, kurios nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
