,,Šalyje susiklostė situacija, kurios toleruoti daugiau negalima, o sprendimai galimi tik esant rimtiems politinės sistemos pakeitimams“, - sakė Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys.
Anot jo, tiek valdantieji, tiek opozicija jaučiasi gerai, o žmonės jaučia, kad kažkas vyksta ne taip. Tuo metu naujas politinių kampanijų finansavimo modelis užkerta kelią ateiti naujoms jėgoms.
,,Pasirašydami šį pareiškimą signatarai išreiškė politinę paramą toms politinėms jėgoms, kurios nori ir gali dalyvauti valstybės keitime“,- kalbėjo jis antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Sisteminė valstybinės valdžios krizė ir esminių permainų būtinybė“.
Pasak A. Rudžio, renkant parašus jis pajuto, kad ,,tam tikra dalis signatarų tapo priklausomi nuo valstybinės sistemos. ,,Moralinę paramą turime didesnę, bet pasirašė tik 18“,- sakė jis, kalbėdamas apie tai, kad 18 Nepriklausomybės akto signatarų pasirašė pareiškimą, kuriame siūlo atkreipti dėmesį į neseniai atsiradusį trijų politinių partijų – Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos ir Tautininkų sąjungos – susivienijimą ,,Už Lietuvą Lietuvoje“ bei visuomeninį judėjimą ,,Už Lietuvą, už teisingumą“ – kaip tuos, kurie gali siekti permainų šalyje.
Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis spaudos konferencijoje sakė, kad ,,šiandien Lietuvoje situacija yra ne krizinė, o katastrofiška. (...) pasirašėme kovo 11-ąją, tai negalime sakyti, kad mes tuos parašus atsiimame, todėl turime remti tuos žmones, kurie yra ne tokie, kaip šiandien Lietuvoje veikianti biudžetinių partijų sistema. (...) Alternatyvos nėra. Šitos partijos yra tiek susigyvenę (su valdžia), kad jos visos pajėgios tik reprodukuoti tą neteisingumą, kuris yra šiandien“, - sakė jis.
,,Susivienijimui kiltų didelis uždavinys eiti, skelbti, aiškinti. Jeigu jam nepavyktų, krizė gilėtų toliau ir nuosmukis, kuris yra apėmęs ir vakarų Europą, Lietuvoje būtų dar didesnis“, - kalbėjo A. Endriukaitis.
Anot jo, reikėtų diskutuoti apie teisėjų skyrimo tvarką, svarstyti, ar ministras turėtų būti ir Seimo narys ir kita.
,,Mes manome, kad susivienijimas (,,Už Lietuvą Lietuvoje“ bei ,,Už Lietuvą, už teisingumą“- red. past.), jeigu jis dirbs idealistiškai, gali šį tą pasiekti“, - sakė signataras. A. Endriukaitis taip pat sakė, kad kalbama apie valdžios požiūrį į žmogų, kuris dabar ,,varo į neviltį, varo į emigraciją“.
Seimo narys Gintaras Songaila sakė, kad alternatyvusis judėjimas yra atviras visiems, ir pabrėžė, kad tai nesąs vien rinkiminis projektas. Jis pabrėžė tikintis, kad dar „įmanomas ir evoliucinis kelias“.
G. Songaila: įvykiai Garliavoje – sistemos pasekmė
Spaudos konferencijoje G. Songaila taip pat informavo, kad į Seimo antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl laikinosios komisijos Garliavos įvykiams ištirti sudarymo.
„Galbūt bus galima padaryti, kad ateityje nesikartotų tokie dalykai“, - sakė jis. G. Songaila taip pat svarstė, kad galbūt kai kas nesuvokia, kad tokie įvykiai diskredituoja valstybę.
„Turėtų būti vykdomi teismo sprendimai, bet vykdomi laikantis teisės normų ir žmoniškumo principų“, - pabrėžė jis.
G. Songaila aiškino, kad grupės parlamentarų kreipimesi į vidaus reikalų ministrą Arturą Melianą prašoma leisti susipažinti su visa gegužės 17 d. įvykių Garliavoje medžiaga. ,,Tačiau mes vėl matome manipuliacijas, ir net Seimo nariams nenorima to leisti, bet tikiuosi, kad komisija galės susipažinti su medžiaga“, - kalbėjo jis, pabrėždamas, kad objektyvaus tyrimo galimybei turėtų būti pritarta.
Anot jo, vienas iš komisijos, jeigu ji bus sudaryta, uždavinių ir būtų atsakyti į klausimus, kurie rūpi visuomenei. Tačiau G. Songaila pabrėžė, kad įvykiai Garliavoje, kaip ir V. Pociūno byla bei kai kurie kiti įvykiai ,,yra sistemos pasekmės“.
Anksčiau antradienį rytiniame plenariniame Seimo posėdyje į parlamentarai nusprendė į šios dienos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl specialios laikinosios tyrimo komisijos Garliavos įvykiams gegužės 17 d. ištirti sudarymo.
