„Komisijos siūlymas Šiauliuose nukabinti atminimo lentą Jonui Noreikai ir jos pirmininko V. Karčiausko pasisakymai atkartoja jau bene aštuonis dešimtmečius sovietinės propagandos ir jų parankinių Vakaruose platinamą melagingą istorinį pasakojimą apie 1941-ųjų metų birželio 23-iosios Sukilimą Lietuvoje“, – pranešime spaudai cituojamas parlamentaras Audronius Ažubalis.
Be A. Ažubalio kreipimąsi taip pat pasirašė Arvydas Anušauskas, Arvydas Pocius, Kazys Starkevičius ir Valdas Rakutis.
Jame nurodytas ir Aukščiausiojo Teismo 1991 m. priimtas sprendimas „reabilituoti“ J. Noreiką.
Parlamentarai prie Šiauliuose esančios taip pat siūlo pakabinti aiškinamąją lentelę.
„Šiame pastate 1941–1943 m. dirbęs Šiaulių apskrities viršininkas Jonas Noreika vadovavo pogrindiniam antinaciniam pasipriešinimui ir už tai buvo įkalintas kanclageryje. 1947 m. sušaudytas už antisovietinę veiklą“, – kaip galimą lentelės tekstą siūlo konservatoriai.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę Desovietizacijos komisiją nusprendė rekomenduoti nukabinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą Šiauliuose. Visgi, Pakruojo rajone, Šukionių kaime, komisija rekomenduoja palikti J. Noreikos vardu pavadintą gatvę.
Atminimo lenta Šiauliuose J. Noreikai pakabinta 2010 m., ant buvusio apskrities viršininko administracijos pastato. Ji žymi, kad ten, 1941–1943 metais, J. Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
Prieš keletą metų aršias diskusijas visuomenėje kėlė Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, Vilniuje. Diskusijas ji sukėlė po to, kai atminimo lentą kūju sudaužė kontroversiškai vertinamas advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas. Tąkart „Grindos“ darbuotojai lentą suklijavo ir grąžino ją ant bibliotekos sienos. Savo ruožtu savivaldybės atstovai pažadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Kaip žinoma, Lietuvos ir Estijos vyriausybės priėmė sprendimą įvesti sankcijas dvidešimčiai Gruzijos vyriausybės atstovų, tarp jų ir Gruzijos premjerui.
Gruzijos valdžia turi teisę ir galimybę pasipriešinti antigruziniškam Lietuvos ir Estijos vyriausybių sprendimui. Tačiau, gerbdami Lietuvos ir Estijos žmones, nemanome, kad būtų tikslinga žengti tokį žingsnį. Mūsų sprendimas – likti su abiejomis valstybėmis vienašalės draugystės būdu, kad nekiltų pavojus tradicinei gruzinų, estų ir lietuvių tautų draugystei.
Plačiai žinoma, kad Estija ir Lietuva šiandien yra labiausiai ribotą suverenitetą Europos Sąjungoje turinčios šalys, kurių vyriausybės veikia ne pagal savo žmonių interesus, o pagal užsienio administracijų diktatą. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios minėtų valstybių vyriausybės yra priverstos elgtis prieš savo orumą. Gaila, kad nepaisant 33 metų nepriklausomybės istorijos, Lietuvos ir Estijos valdžiai nepavyko atsikratyti sovietinio mentaliteto.
Linkime mūsų draugiškoms Estijos ir Lietuvos tautoms suvereniteto įtvirtinimo ir viso ko geriausio 2025-aisiais!
Vyriausybės administracijos spaudos tarnyba”