Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Kristina Žukauskaitė tv3.lt nurodė, kad pagrindinė gripo profilaktika – skiepai, tačiau yra ir kitų būdų apsisaugoti:
„Labai svarbi rankų higiena, reikėtų vengti kontakto su sergančiais asmenimis, kad mažiausias atstumas tarp sergančiojo ir sveiko būtų bent metras. Tada reikia kuo dažniau vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimo vietų, kosint ar čiaudint prisidengti burną“, – sakė K. Žukauskaitė.
Ji nurodo, kad pajutus pirmuosius gripo simptomus – 38 laipsnių ir daugiau karščiavimą, gerklės, galvos, raumenų skausmą, sausą kosulį, silpnumą, vangumą – pas gydytoją kreiptis būtina ir namų sąlygomis gydytis, pasak specialistės, jokiu būdu negalima. Gripas, pažymi K. Žukauskaitė, gydomas antivirusiniais vaistais, o ne citrinomis.
Skiepai ir higiena
K. Žukauskaitė nurodo, kad, nors vieno faktoriaus, dėl ko vienose miestuose sergamumas gripu didesnis, kituose mažesnis, nėra, daug ką lemia skiepai bei gripo profilaktika:
„Vienose apskrityse gali būti daugiau pasiskiepijusių gripo vakcina, kiti labiau laikosi rekomendacijų – plauna rankas, vengia masinių susibūrimų, čiaudi ir kosėja prisidengę, susirgus kreipiasi į gydymo įstaigas, išvengia komplikacijų, todėl nėra hospitalizuojami.
Galų gale visų žmonių imunitetai skiriasi – vieni turi stipresnį, kiti silpnesnį imunitetą. Pavyzdžiui, kai žmonės skiepijasi, jų organizme susidaro antikūniai prieš tą infekciją. Jei žmonės turi daugiau antikūnių prieš susidariusią infekciją, jų imunitetas yra tvirtesnis ir jie turi mažesnę tikimybę susirgti tam tikra infekcija“, – kalbėjo K. Žukauskaitė.
Specialistė nurodė, kad epidemija skelbiama tada, kuomet gripo susirgimų yra daugiau nei 100 atvejų 10-čiai tūkstančių gyventojų, tačiau galutinį sprendimą dėl epidemijos skelbimo priima pačios savivaldybės. Vilniaus apskrityje, K. Žukauskaitės teigimu, fiksuojami 142,33 gripo atvejai 10-čiai tūkst. gyventojų.
Lemia ne skiepai
Sveikuolių sąjungos pirmininkas Dainius Kepenis nurodė, kad tikrai ne skiepai lemia, ar žmogus susirgs. Jis pažymi, kad skiepai duoda tik 50 proc. garantiją, kad žmogus nesusirgs. Be to, sveikuolio teigimu, jeigu pasiskiepijęs žmogus suserga, liga bus žymiai sunkesnė.
„Žymiai didesnė tikimybė nesusirgti gripu yra tuomet, jei žmogus nuolat grūdinasi: rytais ir vakarais apsipila šaltu vandeniu, dar geriau, jeigu paneria į ledinę vonią – tada iškart įsijungia imunitetas ir veikia 12 valandų. Kitas dalykas – judėjimas lauke. Gerą pusvalandį reikėtų ar sparčiai eiti, ar bėgioti. Trečias dalykas – sveikas maistas. Žmogaus racione turėtų vyrauti ne gyvulinės kilmės maistas, cukrus, o daržovės, vaisiai grūdinės kultūros. Jeigu aš grūdinuosi, teisingai maitinuosi ir judu, žinau, kad duoklę savo sveikatai atidaviau, tad pasitikėjimas savimi – teigiamos mintys duoda savo rezultatą“, – sako D. Kepenis.
Miegas šaltas
Jis taip pat pažymi, kad, norint gyventi sveikai, taip pat labai svarbu yra miegoti šaltoje patalpoje – ir kuo šaltesnėje, tuo geriau.
„Mano miegamajame naktį krenta iki 10 laipsnių. Šaltoje, drėgnoje patalpoje kur kas mažiau dauginasi bacilos, kurios labai plinta sausame, šiltame ore. Šaltas miegas yra vienas iš 10 svarbiausių sveikatingumo faktorių, šalia sveiko maisto, judėjimo, grūdinimosi, pozityvaus nusiteikimo“, – kalba D. Kepenis.
Sveikuolis taip pat nurodė, kad rytais taip pat labi sveika šaltas dušas: prieš tai D. Kepenis pataria pasimankštinti, tada nusiprausti po šiltu dušu, o pabaigti persipilti šaltu. Pasak jo, labai gerai sušlapinti ir galvą, o geriausia – įlįsti į eketę.
D. Kepenis neneigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijų norint išvengti gripo (rankų higiena, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas užsidengiant), tačiau pažymi, kad tai nėra esminiai rodikliai.
„Tikimybė neužsikrėsti yra žymiai didesnė, kai plaunam rankas ir nebendraujame su ligoniais, bet yra daugybė mano pažįstamų ir aš pats, kai jokių problemų neturėjome nei būry žmonių būdami, nei rankų nesiplaudami. Bet atkreipkite dėmesį, kiek tarp tų žmonių, kurie rekomenduoja mums apsaugos priemones nuo ligų, yra sveikų. Daugiausiai tarp sergančiųjų ir yra medikų. O aš pats neprisimenu jau, kada paskutinį kartą sirgau. Jau keturiasdešimt metų nesergu“, – kalbėjo D. Kepenis.
Epidemija artimiausiu metu gali būti paskelbta ir kitose Lietuvos vietose – visuomenės sveikatos centrai siūlo ją skelbti ir Panevėžio mieste, Alytaus, Klaipėdos, Varėnos, Ukmergės, Švenčionių ir Kretingos rajonų savivaldybėse.
