Neseniai rekonstruotas sostinės Gedimino prospekto grindinys dvelkia milijonine afera.
Dalį pagrindinės sostinės gatvės grindinio teks perkloti, mat buvo panaudotos projekte nenumatytos ir šalčiui neatsparios plytelės. Mokesčių mokėtojams tai kainuos ne mažiau kaip 10 mln. litų. Kas kaltas dėl šios aferos?
Strėlės į viceministrą
Gedimino prospekto defektus tyrė teismo eksperto profesoriaus Sigito Mitkaus vadovaujami specialistai. Jie konstatavo, kad grindinys grįstas bazalto trinkelėmis, netinkančiomis Lietuvos klimatui, todėl per žiemą jos suskilinėja. Nekokybiška prospekto rekonstrukcija mokesčių mokėtojams padarė milijoninių nuostolių. Prospekto atkarpą nuo Vasario 16-osios gatvės iki Seimo reikės grįsti iš naujo, kitas taip pat teks taisyti.
Ekspertizė įvardijo ir atsakingus už nekokybišką darbą. Tai – ne tik darbus vykdžiusi bendrovė „Luidas“, bet ir buvęs Vilniaus vicemeras, dabar aplinkos viceministro pareigas einantis bei daugiabučių renovacijos klausimus kuruojantis Stanislovas Šriūbėnas.
Kratosi atsakomybės
2002 metais pradėta Gedimino prospekto rekonstrukcija buvo suskirstyta į tris etapus. Bendra darbų suma – 104 mln. litų, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį sumos sudarė grindinio atnaujinimas. Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008-ųjų rudenį, darbams suteikta vos penkerių metų garantija, tačiau jau po pirmos žiemos ėmė lįsti brokas.
Anot ekspertų, trečioji prospekto atkarpa nuo Vasario 16-osios gatvės iki senojo Žvėryno tilto grįsta netinkamomis medžiagomis, kurios neatitinka atsparumo šalčiui kriterijų. Ją rekonstruoti atsieitų beveik 9,2 mln. litų. Nuo Jogailos iki Vasario 16-osios gatvės reikės pakeisti apie 15 proc. grindinio. Plytelės čia suskilinėjo nė nesibaigus garantiniam laikotarpiui. Jų keitimas mokesčių mokėtojams kainuos apie 800 tūkst. litų.
Išvadose smulkiai nurodoma, kokias sumas turėtų sumokėti kiekvienas atsakingas už nekokybišką darbą. „Luidas“ turėtų sumokėti beveik 9 mln. litų, „Vilniaus planas“ – apie 0,5 mln. litų, buvusi „Vilniaus kapitalinė statyba“ – 1,8 mln. litų, statybos projektų ekspertizės atlikėjai – apie 250 tūkst. litų. Nė vienas jų nenori pripažinti savo kaltės.
Pasirašė
Tarp kriminalu dvelkiančios istorijos kaltininkų – buvęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvusi „Vilniaus kapitalinė statyba“) direktorius Sigitas Petrauskas bei tuometis jo pavaduotojas S. Šriūbėnas. Jis tuo pat metu buvo Vilniaus tarybos narys bei Paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas.
„Vilniaus kapitalinė statyba“ buvo Gedimino prospekto rekonstrukcijos techninė prižiūrėtoja. Bendrovė, anot ekspertų, turėjo „neleisti naudoti statybos medžiagų, jeigu jos neatitinka statinio projekto, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai“.
Su ekspertizės rezultatais savivaldybei pateiktos ir dokumentų su „Vilniaus kapitalinės statybos“ vadovų S. Petrausko ir S. Šriūbėno parašais kopijos. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad už Gedimino prospekto trečiojo etapo techninę priežiūrą atsakingi asmenys yra Gintaras Glodenis, Aldona Milinavičienė ir pats S. Šriūbėnas.
Susidomėjo STT
Dabartinis aplinkos viceministras S. Šriūbėnas pagarsėjo susineštais turtais dar būdamas „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotoju. Jis ne tik prižiūrėjo daugiau kaip 100 mln. litų kainavusią Gedimino prospekto rekonstrukciją, bet ir 16 mln. litų kainavusias „Menų spaustuvės“ statybas, kurias vykdė bendrovė „Dekoras“. Iš pastarosios S. Šriūbėnas pirko butą, paskui jį tai pačiai įmonei 2007-aisiais pardavė.
Dar 2003 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Nusikaltimų tyrimų skyriuje buvo pradėtas tyrimas dėl šio pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo išties įdomių aplinkybių.
Tuometis Vilniaus miesto savivaldybės narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas S. Šriūbėnas 2002–2003 metais, naudodamasis jam suteiktomis funkcijomis vykdyti miesto statybos, rekonstrukcijos priežiūrą, sudarė palankias sąlygas bendrovėms „Jondras“, „Mūras“, „Dekoras, „Megrame“ ir „Daila“ gauti statybos rekonstrukcijos ir remonto darbų užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės.
STT ikiteisminio tyrimo dokumentuose rašoma, kad minėtos įmonės, atlikdamos Vilniaus savivaldybės užsakytus darbus, „už palankių sąlygų sudarymą gauti užsakymus ir jų gavimą nemokamai tiekė statybines medžiagas bei atliko įvairius darbus S. Šriūbėno sklype statomame name Vilniuje, Dailidžių gatvėje“.
Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad namą statė ne pats S. Šriūbėnas, o jo žentas Gediminas Pruskus, todėl tyrimas nutrauktas.
Granitas išgaravo
S. Šriūbėno pavardė figūruoja ir kitoje tamsioje istorijoje. Daugiau kaip prieš porą metų Vilniaus apygardos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės naujo korpuso statybos. Įtariama, kad suklastojus dokumentus buvo pavogti 800 tūkst. litų iš statyboms skirtų valstybinių milijonų.
Kalbama, kad ant galbūt suklastotų darbų aktų puikuojasi tuomečio Vilniaus vicemero S. Šriūbėno parašai.
S. Šriūbėno paskyrimui aplinkos viceministru priešinosi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Tuomet ji atkreipė dėmesį, kad būtent šiam žmogui pavesta prižiūrėti renovavimą, kur numatytos ypač didelės lėšos. A. Stancikienės nuomone, renovacijai skirti šimtai milijonų turėtų patekti į ypač skaidrių valstybės tarnautojų rankas. Deja, šiomis savybėmis kaip tik ir nepasižymi ponas S. Šriūbėnas.
Seimo narės nuomone, „atsižvelgiant į tai, kad dėl visų minėtų S. Šriūbėno kuruotų statybų pradėti ikiteisminiai tyrimai, toks S. Šriūbėno karjeros šuolis yra įžūlus spjūvis siekiantiesiems, kad Lietuvoje sumažėtų korupcija, kyšininkavimas ir valstybės tarnautojų savivaliavimas.“
Parlamentarė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji pasidomėtų S. Šriūbėno turtais. Tačiau iš ten – tyla.
„O kur dingo unikalios granito plytelės, kurios dengė grindinį iki rekonstrukcijos? Antano Smetonos laikais viena jų kainuodavo 5 litus. Visos plytelės išparduotos, o pinigai tikrai nenukeliavo į savivaldybės kasą. Juk buvo galima tiesiog jas perkloti. Bet tada niekam nebūtų nubyrėję į kišenę“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė A. Stancikienė.
Prokuratūra sureagavo
Praėjusią savaitę Seimo narys Valentinas Mazuronis pagaliau gavo teigiamą atsakymą iš Vilniaus apygardos prokuratūros į antrą kartą pateiktą kreipimąsi dėl nekokybiškų medžiagų, panaudotų rekonstruojant Gedimino prospektą.
„Esu architektas ir plika akimi matau, kad paklotos lietuviškam klimatui netinkamos plytelės. Akivaizdu, kad kažkas padarė didelį nusikaltimą: gal projektavimo, bet veikiausiai – pirkimo metu. Žinoma, gaila, kad prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradeda prašoma tik antrą ar trečią kartą. Vis dėlto gerai, kad galų gale ji suprato, jog būtina išsiaiškinti, kas valstybei padarė tokį didelį, ekspertų išvadomis, 10 mln. litų nuostolį.
Būtina pasiekti, kad tie, kurie mus visus apvogė, galbūt pasipelnydami, patys iš asmeninių lėšų padengtų nuostoliu“, – teigė Seimo narys V. Mazuronis.
S. Šriūbėnas savo kaltės šioje istorijoje nemato. Jo administratorė perdavė, kad interviu šiuo klausimu jau yra davęs televizijai ir daugiau nekalbėsiąs. Į visus panašius klausimus gali atsakyti savivaldybė.
Jo teigimu, dėl suskilinėjusių trinkelių kalčiausia gali būti netinkama Gedimino prospekto priežiūra.
„Priduodant objektą buvo surašytos eksploatacijos taisyklės. Jose griežtai draudžiama žiemos metu barstyti druskos mišiniu ar šlapiu žvyru. Leidžiamas tik sausas valymas ir skaldelės barstymas“, – apie grindinio priežiūrą, tarsi jis būtų stiklinis ir paklotas šalyje, kur nebūna šalčių ir blogo oro, kalbėjo vienas pagrindinių prospekto rekonstrukcijos dalyvių.
