Klientų pasitikėjimas yra didelė vertybė elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigoms, nes įkvepia inovuoti, užtikrinti aukštus paslaugų saugumo standartus ir bendradarbiauti. Panašūs yra ir e. parduotuvių įsipareigojimai klientams – pasirūpinti viskuo, kad žmonės apsipirktų patogiai, gautų gerą patirtį ir sugrįžtų ateityje. Bet pardavėjais apsimetantys sukčiai gali sugadinti apsipirkimo patirtį ir šventinę nuotaiką.
Pirmas patarimas – skirkite kelias minutes pardavėjų patikrai
Todėl pirmiausia pravartu išmokti pastebėti galimos apgavystės požymius ir atskirti tikrą e. parduotuvę ir prekybininką nuo apsimetėlio. Atkreipkite dėmesį į svetainės adresą, pateikiamus įmonės duomenis, kontaktus, atsiskaitymo ir pristatymo būdus. Prieš atlikdami mokėjimą pasidomėkite, ar tokia prekybos įmonė egzistuoja, ar turi darbuotojų, kiek metų vykdo veiklą. Šią informaciją lengvai galima rasti internete. Dar atidžiau vertinkite užsienio interneto svetainių patikimumą.
Teisėsaugos duomenimis, pastaruoju metu daugėja „avansinio“ sukčiavimo atvejų – apgavysčių, kai parduodamos prekės ar siūlomos paslaugos, kurios iš tiesų neegzistuoja, ir prašoma sumokėti avansu. Taigi, visais atvejais pardavėjo patikimumo vertinimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, perkant prekes ar paslaugas internetu.
Pasaulyje sparčiai populiarėjant socialinei komercijai – kai vartotojai apsiperka socialiniuose tinkluose – atitinkamai kyla rizika būtent šioje erdvėje susidurti su sukčiais. Antai, pirkti ir parduoti skirtose „Facebook“ grupėse dalyvauja dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Pardavimus vykdo ir privačios paskyros. Labai populiarios grupinio pardavimo platformos, tokios kaip amazon.com, ebay.com ir kt. Todėl labai svarbu susikurti nuosavą pardavėjų patikros sistemą – įsitikinti, kad prekes ar paslaugas siūlančių asmenų ir įmonių paskyros yra tikros. Paieškokite informacijos internete apie pardavėją prieš atlikdami mokėjimus už prekes. Nutraukite mokėjimą, jeigu nesutampa asmens, iš kurio ketinate pirkti, ir asmens, kuriam nurodoma pervesti pinigus, vardai ir pavardės.
Antras patarimas – saugokite savo duomenis
Mat tiek didžiausi šalyje komerciniai bankai, tiek mokėjimų įstaigos ir specializuoti bankai praranda galimybę grąžinti pinigus klientui, jeigu šis pervedė pinigus sukčiui arba atskleidė piktadariui savo duomenis, susijusius su banko sąskaita, o sukčius ėmė sąskaitą tuštinti. Pranešimas finansines paslaugas teikiančiai bendrovei geriausiai suveikia tada, kai pervedimas dar neįvykęs, arba yra atsiskaitoma kreditine kortele. Skubiai pranešus, dar lieka galimybė užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui kliento einamąja sąskaita – įstaiga gali atšaukti arba užginčyti pervedimą, operaciją kortele, užregistruoti incidentą.
Apskritai, kortelės duomenis reikia saugoti taip pat kruopščiai kaip ir prisijungimo prie sąskaitos banke. Neįsitikinę svetainės patikimumu, niekada neperduokite kortelės duomenų pardavėjams. Savo paskyras apsaugokite itin stipriais slaptažodžiais. Taip pat būkite atsargūs bendraudami su kurjeriais – siuntų bendrovės paprastai niekada neprašo mokėjimo kortelių ar banko sąskaitos duomenų.
Svarbiausia, jeigu įtariate ar jau patekote į sukčių pinkles, nedelsiant susisiekite su finansines paslaugas teikiančia bendrove ir praneškite policijai.
Trečias patarimas – prisiminkite frazę „Per daug gerai, kad būtų tiesa“
Statistika rodo, kad sukčiavimo atvejų skaičius toliau auga ir per 2023 metus fiksuota beveik 10,5 tūkst. atvejų. Vien per šių metų pirmą pusmetį fiksuota beveik 7,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, apgavikai kėsinosi į 15,2 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko užkardyti 6,4 mln. eurų, dar beveik 1 mln. sugrąžinti. Vis dėlto skaičiai rodo, kad gyventojų patiriami nuostoliai išlieka dideli ir vien per pirmą šių metų pusmetį sudarė 7,8 mln. eurų.
Nemaža išviliotų lėšų dalis yra investicinio sukčiavimo grobis. Šio pobūdžio nusikaltimų skaičius taip pat auga. Dažniausiai apgavikai siūlo rinkos sąlygų neatitinkantį uždarbį, nuolaidas administravimo mokesčiams ir kt. Pavyzdžiui, jeigu rinkoje tam tikro tipo investicijos per metus generuoja vidutinę 3 proc. grąžą, tai gavus pasiūlymą investuoti į panašias finansines priemones, bet gauti 15 proc. grąžą, – vertėtų suklusti, atsitraukti, pagalvoti ir pasidomėti apie subjektą, kuris siūlo grąžą, gerokai viršijančią rinkos vidurkius.
Taip pat reaguoti reikėtų ir matant neadekvačiai žemą prekės ar paslaugos kainą internete. Tai yra sukčiams įprastas būdas patraukti potencialių aukų dėmesį. Kad ir koks galingas būtų Juodasis penktadienis, tačiau 75 proc. ar dar didesnė nuolaida prabangiam garsaus prekės ženklo gaminiui skamba neadekvačiai. Tad pamačius, kad prekės kaina sudaro vos ketvirtadalį ankstesnės, reikėtų atsitraukti ir pasidomėti pardavėjo patikimumu. Verta patikrinti prekės kainą kitose e. parduotuvėse. Jeigu jos gerokai skiriasi, tikrinkite toliau. Gali būti, kad pasiūlymas jums pateikiamas ne tikroje svetainėje, o interneto puslapio klastotėje. Klastotę paprastai išduoda klaidos ar papildomi simboliai interneto adreso eilutėje.
Nors viešoje erdvėje gausu informacijos apie sukčiavimą ir nuo jo apsisaugoti padedančias prevencijos priemones, tačiau Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad sukčiavimo mastai Lietuvoje auga, nusikaltėliai tobulėja ir taiko vis kitokias apgaulės taktikas ir pažangias technologijas – net dirbtinį intelektą. Dėl to paprastam vartotojui neretai tampa sunku greitai ir aiškiai identifikuoti galimą sukčiavimą. Saugumą labiausiai lemia budrumas, atidumas detalėms ir atsitraukimas – sau pačiam suteiktas laikas pagalvoti, patikrinti įtarimus.
Savo ruožtu „fintech“ įstaigos investuoja į sistemas ir IT priemones, kurios padeda atpažinti ir užkardyti sukčiavimo veiklas. Investicijų efektą rodo vis didesnės užkardytos sumos.
Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė
