Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą. Į verslo sistemų kūrimo ir valdymo specialybės valstybės finansuojamą vietą Vladui patekti nepavyko, tad teks per metus mokslams atseikėti tūkstantį eurų. Ir tai tik pusė studijų kainos, mat jam taikoma nuolaida už tai, kad yra baigęs bazinius karinius mokymus.
Tačiau tokių kaip Vladas, stojančių į universitetus Lietuvoje, ir iškart po mokyklos, vis mažėja. Kiek jaunų žmonių išvyksta studijuoti į užsienį, statistikos nėra, tačiau jau aiškėja, kad šiemet Lietuvos aukštosios mokyklos sulauks maždaug dešimtadaliu mažiau studentų. Pernai studijuoti pradėjo beveik 13 tūkst. pirmakursių, šiemet, dar negalutiniais duomenimis, jų – tūkstančiu mažiau.
Priekaištai dėl kokybės
Universitetai studentų laukia, tačiau pastarieji priekaištauja dėl studijų kokybės. Ir vis dažniau dairosi į užsienio aukštąsias mokyklas.
Studentų mažiau valstybės finansuojamose vietose, o dar didesnis sumažėjimas tose specialybėse, kur už mokslą tenka mokėti. Smukimo rekordininkas - sostinės Romerio universitetas. Norinčių čia mokėti už mokslą šiemet beveik perpus mažiau nei pernai. Universiteto vadovai tikina, kad studentų turės mažiau nei šalies vidurkis, nes pakėlė pažangumo kartelę.
Metai studijų Lietuvoje kainuoja mažiausiai 1 tūkst. € ir gali siekti iki 5 tūkst. Studentų šiemet bus mažiau ir kolegijose. Kai kuriose studijų programose nepanoro studijuoti nė vienas studentas. Tradiciškai didžiausio būrio studentų šiemet sulaukė programavimo, medicinos, teisės, ekonomikos specialybės. Universitetai studentų būrį pasididina ir kviesdami užsieniečius. Tokių daugiausiai į Lietuvą studijuoti atvyksta iš Afrikos, Azijos šalių, Gruzijos, Baltarusijos, Ukrainos.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže: