Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas grėsmių Lietuvos saugumui vertinime teigia, kad Rusija įgyvendina vadinamąją „tėvynainių politiką“, kuria siekiama skatinti kitų etinių bendruomenių palankumą Kremliaus rėžimui. Visų pirma bandoma paveikti kitose šalyse gyvenančius rusus, lenkus, ukrainiečius. Šiemet prabilta ir apie Rusijos poveikį totorių bendruomenei. Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusija siekia paskatinti teigiamą Lietuvos totorių požiūrį į Krymo aneksiją. Taip pat pabrėžiama, kad dalis Lietuvos totorių jau kuris laikas dalyvauja Rusijos „tėvynainių politikoje“.
Totoriai tokias grėsmes neigia
Trakų krašto totorių bendruomenės pirmininkė Jelena Tarčuk sako, kad kalbos apie tokias grėsmes yra nepagrįstos. Maža to, tai įžeidžia totorių bendruomenę. „Tai yra visiška nesąmonė. Mano nuomone, tai šiek tiek įžeidžia totorius. Tačiau stengiuosi nesikišti į politiką. Lietuvoje jaučiuosi saugiai, viskas man čia patinka ir niekas mūsų čia kol kas neverbuoja. Bent man neteko susidurti nei girdėti iš kitų bendruomenės narių, kad turėtų kažkokius ryšius su Rusija. Tokios kalbos tik didina priešiškumą. Manau, kad tai daroma specialiai ir be pagrindo. Gal kažkam norisi supiktinti mus su lietuviais. Neįsivaizduoju dėl kokių priežasčių“, – sako Trakų totorių atstovė.
J. Tarčuk sako, kad Lietuvoje totoriai jaučiasi kaip namuose ir jokios įtampos iki šiol nejuto.
Sociologas: totoriai – vieni lojaliausių Lietuvai
Lietuvos karo akadamijos profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad totoriai paprastai yra labai ištikimi Lietuvai ir Lietuvos žvalgyba galėjo konfidencialiau išreikšti jiems perspėjimus dėl Rusijos įtakos.
„Totoriai – viena iš lojaliausių lietuvių nacionaliniam interesui tautų. Nuo pat senų laikų jie tokie buvo. Ir sąjūdžio laikotarpiu buvo daug totorių tautybės prolietuviškų veikėjų. Jei žvalgyba pastebėjo kažkokius įtartinus procesus, gal gražiau būtų buvę su pačiais totoriais kalbėtis, įspėti jų bendruomenės vadovus, o ne garsiai žiniasklaidoje pranešti ir mesti tokį šešėlį ant visos bendruomenės. Čia gal nelabai profesionaliai buvo pasielgta. Šiek tiek nekorektiška viešai neigiamai atsiliepti apie tuos, kurie kaip tik tarnauja Lietuvos stabilumui ir saugumo užtikrinimui“, – sako profesorius B. Gruževskis.
Sociologo teigimu, bendrąja prasme žvalgybos dėmesys tautinėms bendrijoms gali paskatinti neigiamą visuomenės požiūrį į kitataučius. Tačiau profesorius neneigia ir būtinybės informuoti apie specifines grėsmes.
B. Gruževskis atkreipia dėmesį, kad saugumo grėsmių ataskaitoje per mažai dėmesio skiriama vidaus grėsmėms: skurdui, nelygybei, prastoms sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemoms. „Žiūrime tik į išorės grėsmės, tačiau jei žmonėms bus gera gyventi Lietuvoje, išorės propaganda jiems bus nebeįdomi. Todėl turime pripažinti, kad viena didžiausių saugumo grėsmių – mūsų šalies vidaus problemos, socialinė padėtis“, – sako profesorius.
Politologas: Rusija tikrai dirba su tautinėmis bendrijomis
Politologas Tomas Janeliūnas saugumo tarnybų teiginiuose neįžvelgia jokio tautinio priešinimo ir sako, kad Lietuvos gyventojai privalo žinoti, kokios grėsmės slypi kitataučių bendrijose.
„Pakankamai seniai aišku, kad Rusijos žvalgybos tarnybos tikrai dirba su tautinių bendrijų atstovais tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tai yra tipinė auditorija, kuri vienaip ar kitaip gali būti išnaudojama žvalgybinei veiklai ar panašiai. Tai buvo daroma ne pirmus metus ir ne tik su rusais, bet ir su lenkais bei kitomis bendruomenėmis. Šiuo atveju paminėti totoriai, tačiau tai neišskiria jų iš kitų etninių bendrijų rato. Nemanau, kad tai juos kažkaip turėtų įžeisti, nes ataskaitoje nėra minima, jog visa ši bendruomenė būtų kažkaip Rusijos paveikta. Neminimi ir konkretūs asmenys. Kalbama tik apie tai, kad ji yra šiek tiek labiau pažeidžiama. Manau, kad tai yra elementarus perspėjimas tiek totoriams, tiek lietuviams“, – sako T. Janeliūnas.
Šiųmetė grėsmių ataskaita kiek švelnesnė
Politologas teigia, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, grėsmių vertinimas kiek atsargesnis. „Šių metų ataskaita net šiek tiek atsargesnė, mažiau specifinių detalių, asmenų pavardžių. Šiemet vengta konkrečiai minėti kažkokias personalijas, išskyrus vieną Rusijos žvalgybininką dirbantį su Kaliningradu. Iš informacinio saugumo pusės yra keletas pavardžių. Bet tai yra daugiau bendresnio pobūdžio ataskaita, nei pernai. O šiaip stilius jau nusistovėjęs ir yra visai neblogas. Bendruoju būdu paminimos bendros grėsmės, pateikiami keli pavyzdžiai. Tokia ataskaita yra priartinta prie visuomenės. Kad visuomenė susipažintų ir turėtų omenyje pagrindines grėsmes“, – sako T. Janeliūnas.
Jo teigimu, visos šalys turi panašius grėsmių vertinimo dokumentus, kurie rengiami panašiais žvalgybiniais būdais.
