Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln. eurų vertės greitųjų COVID-19 testų pirkimą. Jį vykdė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Šiemet, balandžio pradžioje, Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros civilinį ieškinį, kuriuo prašoma dėl greitųjų testų įsigijimo sudarytus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Taip pat iš juos valstybei pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ siekiama priteisti 4 142 600 mln. eurų.
Kaltina ženkliai permokėjus
Ši suma apskaičiuota nusprendus, kad už greituosius COVID-19 testus galėjo būti permokėta. Generalinės prokuratūros teigimu, siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
„Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų“, – ieškinį komentavo Generalinė prokuratūra.
Taip pat, prokuratūros teigimu, vykdant pirkimą ir sudarant sutartį neskelbiamų derybų būdu, „buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai“.
Prokuratūros teigimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų įsigijimo už daugiau nei 6 mln. eurų, tačiau nebuvo įvertinti kiti teikti pasiūlymai, neieškota tiekėjo, galinčio pasiūlyti geresnę kainą.
Kelia klausimą dėl viešųjų pirkimų
Tačiau vieni iš kaltinamųjų civiliniame ieškinyje – įmonė „Profarma“ – kelia klausimą, kodėl prokuratūros kaltinimai krinta būtent verslui, o ne valstybinei institucijai, kuri ir vykdė viešąjį pirkimą, ant pečių.
„Prokuratūra mums verčia kaltę. Nėra jokių reikalavimų pareikšta niekam kitam, tik verslui. Mums niekas testų negrąžina. Išreikalauja grąžinti pinigus ir nieko už tai atgal nesiūlo. Nėra numatyta bauda perkančiajai organizacijai, kurią šiaip numato įstatymas, jeigu ji padarė kažką negerai.
Už viešojo pirkimo procedūras atsako tik perkančioji organizacija. Tai nustatyta teismų, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai yra europinė praktika“, – tv3.lt sakė įmonės advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Advokatas stebisi, kodėl iš įmonės bandoma prisiteisti apie 145 tūkst. eurų, tačiau perkančiajai organizacijai – Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai – nenumatyta jokia atsakomybė.
Taip pat, anot L. Lukošiūno, stebėtina ir tai, kodėl Generalinė prokuratūra kaltina įmonę viešųjų pirkimų pažeidimais, kai pandemijos pradžioje Europos Komisija palengvino viešųjų pirkimų procedūras.
„Tai reiškia, kad gali pirkti iš vieno tiekėjo, tai reiškia, kad nėra jokių terminų, nėra jokių kitų apribojimų, kaip tas derybas vesti. Taip, sutartis turi būti įforminama, turi būti protingai elgiamasi, bet nebuvo jokių formalumų, mes net nežinome, ką mes pažeidėme. Prokuratūra net negali įvardinti, kokią procedūrą mes pažeidėme“, – kalbėjo L. Lukošiūnas.
Supaprastino pirkimų procedūras
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) portalui tv3.lt patvirtino, kad 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai ekstremalios situacijos metu pirkimus atlikti greičiau ir paprasčiau“.
Vadinasi, jie turėjo galioti ir minėtam COVID-19 greitųjų testų pirkimui, dėl kurio sutartis tarp Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir „Profarma“ pasirašyta 2020 m. kovo 19 d.
VPT teigimu, supaprastinus procedūras, „esant ypatingos skubos atvejui ir vykdant tarptautinės vertės neskelbiamas derybas, leista nesilaikyti įprastinių procedūrų ir pirkimo sutarčiai keliamų reikalavimų (tokiais atvejais sutartyje pakanka informacijos apie tai, kas ir su kuo sudaro sutartį, dėl kokio objekto, už kokią vertę ir kokie pristatymo terminai)“.
Vis dėlto tarnyba negali patvirtinti verslininkų ir jų gynėjų teiginio, kad už viešųjų pirkimų procedūrą atsakinga tik perkančioji organizacija.
„Kiekvienas viešasis pirkimas yra individualus, todėl vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalime. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių visumos“, – rašoma VPT atsakyme tv3.lt.
Pati VPT ikiteisminio tyrimo metu įvertino minėtąjį viešąjį pirkimą. Taip pat tarnyba turi pateikti išvadą apie pirkimą ir šioje civilinėje byloje. Tačiau tarnybos išvada negali būti skelbiama viešai.
Kaltina spekuliavimu
Kaip jau minėta, Generalinė prokuratūra mano, kad lėšos COVID-19 testų pirkimui buvo naudojamos neracionaliai ir už prekę galėjo būti ženkliai permokėta. Pati Generalinė prokuratūra, kadangi tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos, atsisakė plačiau komentuoti, kaip buvo paskaičiuota, jog už testus galėjo būti permokėta.
L. Lukošiūnas stebisi, kodėl verslininkai kaltinami dėl to, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija galėjo permokėti.
„Už kainos priėmimą atsako tik perkančiosios organizacijos. Iki šiol nebuvo tokios praktikos, kad tiekėjas, pardavęs viena ar kita kaina, gali būti atsakingas kažkaip tai teisiškai.
Nes, suprantate, yra pirkėjas, kuris gauna kainos pasiūlymą ir jis arba perka, arba neperka. Tai, jeigu šiuo atveju buvo nupirkta, tai mus kaltina spekuliacija“, – sakė L. Lukošiūnas.
Jis pripažįsta, kad tiekiant greituosius COVID-19 testus per tarpininkų grandinę susidarė antkainis, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti, koks.
„Profarma“, pagal sutartį įsipareigojo pristatyti testus, kurių kaina priklausė nuo kiekio bei pristatymo termino. Pirmieji 10 tūkst. testų kainavo po 16 eurų (be PVM) už vienetą. Antruoju etapu įsigyti 100 tūkst. testų, už 13 eurų (be PVM). Trečiuoju – 400 tūkst. testų už 8,85 eurų (be PVM). Vidutinė pirkimo sutarties metu pristatytų testų kaina buvo 9,8 eurai.
„Mūsų žiniomis, nė vienas gamintojas tuo metu nesiūlė papildomai testuotų ir kokybę garantuojančių testų. Kitas aspektas, mūsų žiniomis, testai buvo siūlyti 12 tiekėjų ir kaina svyravo nuo 3 iki 13 eurų. O mūsų kaina buvo per viduriuką. <...>
Kadangi tuo metu buvo labai sudėtingas tiekimas ir mažiausios dalies testų norėjo labai greitai, gamintojo kaina buvo šiek tiek didesnė. Bet bendra kaina, kuri buvo sutarta vidutinė visų testų – 9,8 eurai“, – tv3.lt pasakojo „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė.
Dabar už testus moka mažiau
Portalas tv3.lt kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, prašydamas patikslinti 2020 m. kovo 19 d. vykusio viešojo pirkimo aplinkybes, taip pat tai, ar įstaiga sulaukė pasiūlymų iš kitų verslų, kodėl testus nuspręsta pirkti iš konkretaus verslo ir kt. Tačiau įstaiga į šiuos klausimus neatsakė.
Vis dėlto įdomu tai, kiek valstybė šiuo metu moka už greituosius COVID-19 testus. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytame įsakyme nurodoma, kad greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas šiuo metu kainuoja 12,33 eurus.
„Tai sveikatos apsaugos ministro patvirtinta kaina, už kurią teikiamos paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaina yra nurodoma su PVM“, – dabartinę greitojo testo kainą tv3.lt komentavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Vis dėlto SAM teigia, kad į šią kainą dar įeina papildami dedamieji.
„Įsakyme pateikiama kaina yra sudaryta iš visų tyrimo atlikimą apimančių dalių, tokių kaip ėminio paėmimui reikalingos priemonės, darbuotojų užmokestis ir kt.“, – atsakyme tv3.lt rašė SAM.
Jei dabartinės testų kainos skaičiuojamos kartu su darbuotojų užmokesčiu ir kt., tuomet testas šiuo metu kainuoja tikrai mažiau nei užklupus pirmajai COVID-19 bangai pernai. Palyginimui, pernai už testą (be darbuotojų užmokesčio, su PVM) mokėta apie 11,85 eurus, dabar (su darbuotojų užmokesčiu ir kt., su PVM) – 12,33 eurus.
Skubėjo pirkti testus
Apie sprendimą įsigyti vadinamųjų greitųjų testų 2020 m. kovo 18 dieną ministrų kabineto pasitarime pranešė tuometinis premjeras Saulius Skvernelis.
„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų taip vadinamų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – tądien kreipdamasis į tuometinį sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą sakė S. Skvernelis.
Po pasitarimo premjeras tuomet pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“.
Praėjusių metų kovo 19 dieną, gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.
Tuometinis S. Skvernelio patarėjas Lukas Savickas, ikiteisminiame tyrime aptartas specialiojo liudytojo statusu, 2020 m. teigė, kad sprendimą inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją įgyvendinti pirkimą priėmė Aurelijus Veryga. Nuo platesnių komentarų, kol tebevyksta ikiteisminis tyrimas, Lukas Savickas susilaiko.
