„Europos Parlamento nariai turi teisę pranešti apie balsavimo pataisymą ir ketinimą balsuoti kitaip. Tą jie gali padaryti iki kitos sesijos pradžios, kai formaliai tvirtinamas praėjusios sesijos protokolas. Šis pareiškimas nekeičia galutinio balsavimo rezultato“, – komentare BNS trečiadienį nurodė EP spaudos tarnyba.
P. Gražulis antradienio balsavime buvo vienintelis iš Lietuvos europarlamentarų, kuris balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Jai padengti bus naudojamas pelnas iš įšaldyto Rusijos turto Vakaruose.
Pats jis tai vadina žmogiška klaida ir teigia galvojęs, jog balsuoja už atskiras pataisas, o ne visą paketą.
„Vyksta labai greitai balsavimas ir buvo pateiktos pataisos, bloginančios finansavimą Ukrainai, ir jų buvo nemažai. Aš balsavau prieš tas pataisas“, – trečiadienį BNS sakė P. Gražulis.
Pastebėjęs, kad balsavo prieš, P. Gražulis teigė kreipęsis su prašymu jo balsą pakeisti.
„Aš neišgirdau dėl ko balsuojama, aš galvojau, kad dėl pataisos ir tada aš balsavau prieš“, – kalbėjo jis.
P. Gražulio teigimu, sesijoje „pataisa ėjo po pataisos“.
Vis dėlto, kaip galima matyti Europos Parlamento plenarinės sesijos vaizdo įraše, balsavimas dėl paskolos Ukrainai buvo pirmasis klausimas šioje sesijoje, už atskiras pataisas prieš tai balsuojama nebuvo.
„Ten buvo daug pataisų – tai mažinti sumą, tai didesnės kontrolės, daug įvairiausių buvo pataisų ir aš joms nepritariau, aš pritariau originaliam tekstui“, – kalbėjo europarlamentaras.
Parlamentas antradienį 518 balsais už, 56 prieš ir 61 nariui susilaikius pritarė naujai makrofinansinei pagalbai, kuria siekiama padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
Ši paskola – tai dalis Didžiojo septyneto (G-7) šalių priimto paketo, dėl kurio buvo susitarta praėjusį birželį ir pagal kurį Ukrainai bus suteikta maždaug 45 mlrd. eurų finansinė parama.
Pagal naujai sukurtą paskolų Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą Kyjivas galės gauti būsimas pajamas iš Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos centrinio banko turto.
Naujosios pagalbos lėšos bus skiriamos iki 2025 metų pabaigos.
