Buvusi parlamentarė teismui sakė gerai pažįstanti visus byloje kaltinamus Seimo narius, o buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį žino tik iš žiniasklaidos, gyvai bendrauti neteko.
Ginčai dėl svarbaus įstatymo
Ikiteisminio tyrimo metu L. Graužinienė apklausta dėl Pelno mokesčio ir Vartojimo kreditų įstatymo projektų.
2015 m. lapkritį Seime užregistruotas Finansų ministerijos pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Jį siūlyta priimti skubos tvarka, nes Europos Komisija prieš Lietuvą jau buvo pradėjusi teisės pažeidimo procedūrą – įstatymas turėjo būti pakeistas dar prieš metus.
Projektu siekta į Lietuvos teisę perkelti dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančią Europos Sąjungos direktyvą. Ja iš dalies būtų pakeista anksčiau galiojusi direktyva dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.
Vyriausybė Seimui projektą pateikė pakete su dar keliais įstatymų projektais, bet galiausiai įstatymo projektas išimtas iš Seimo darbotvarkės. L. Graužinienė teigia, kad Finansų ministerija griežtesnes nuostatas, nei numato ES direktyva.
„Projektas nebuvo tikslus pagal ES direktyvą, todėl Seime vyko diskusijos, ar perkelti konkrečiai tokį tekstą, kokį atnešė Finansų ministerija. Vyriausybės pateiktas projektas neatitiko direktyvos išdėstymo ir kito jau pačiame [Seimo Biudžeto ir finansų] komitete. Vėliau pristatytas antrasis variantas, kurį pateikė komitetas. Buvo svarstoma ir žiūrima, ar direktyva perkelta pažodžiui“, – teisme liudijo L. Graužinienė.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėsauga nustatė, kad šioms pataisoms priešinosi holdingas „Vilniaus prekyba“. Čia svarbų vaidmenį vaidino tuometinė „Vilniaus prekybos“ valdybos narė Diana Dominienė, pažinojusi ir R. Kurlianskį bei kalbėjusi su juo apie pataisas 2015 metų spalį–gruodį. Vis dėlto L. Graužinienė patikino, kad nei R. Kurlianskis, nei kiti kaltinamieji jos neprašė projekto išimti iš darbotvarkės.
Kiek vėliau Seimo narys Andrius Palionis Seime registravo savo Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Tačiau Seimo pirmininkė L. Graužinienė viename seniūnų sueigos posėdyje paprieštaravo, kad pateiktos pataisos būtų įtrauktos į Seimo plenarinį posėdį. Anot L. Graužinienės, mokesčių įstatymuose „kiekvienas kablelis turi reikšmę“.
„Pastebėta, kad A. Palionio pataisoje kai kurie žodžiai taip pat skiriasi nuo direktyvos žodžių. Ne bendras tekstas, o tam tikra žodžių interpretacija. Pati dar kartą pakėliau direktyvą ir įsitikinau, kad ji nėra pažodžiui perkeliama. Todėl paprašiau, kad iš projekto tai būtų išimta vakare“, – teismui sakė buvusi Seimo pirmininkė.
Todėl projekto svarstymas perkeltas į 2016-uosius, o vėliau pataisos priimtos tokios, kad atitiktų ES direktyvą pažodžiui.
Komiškas liudijimas
Teisėjų kolegija L. Graužinienei pateikė klausimų ir apie jos, kaip Seimo pirmininkės, ir kaip Darbo partijos pirmininkės veiklą. Teisėjai Nijolei Žimkienei paklausus, ką L. Graužinienė veikė kaip partijos pirmininkė, ši atsakė: „Tai, ką numato statutas“. Teisėjai pažymėjus, kad teisėjų kolegija nežino, ką numato partijos statutas ir dar kartą paprašius patikslinti savo, kaip partijos pirmininkės pareigas, L. Graužinienė dar kartą pakartojo: „Tai, ką numato statutas“.
Buvusi Seimo pirmininkė taip pat sulaukė klausimų apie savo buvusį bendrapartietį, Darbo partijos štabo vadovą Vytautą Gapšį, judviejų santykius, bendravimą bei atsakomybę partijoje. L. Graužinienė pripažino, kad byloje kaltinamas V. Gapšys buvo atsakingas už partijos reklamą ir jos pirkimus.
Prokuroras Justas Laucius L. Graužinienės teiravosi, ar ji prisimena, kada susipažino su A. Palionio pateikta pataisa. Į tai buvusi parlamentarė atsakė: „Tai buvo pavakarys“. Prokuroras į tai sureagavo, prašydamas liudytojos prisiminti datą.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
