Šalies teismus viena po kitos pasiekia bylos, kuriose kaltinamieji – bausmę jau atliekantys asmenys. Nuteistieji vėl siunčiami į teisiamųjų suolą dėl pareigūnų terorizavimo, už turto prievartavimą iš jų, dėl parodytos nepagarbos teismui bei valstybės tarnautojų įžeidimo.
Ko tik neprigalvoja nuteistieji dykinėdami pataisos namuose. Vienas iš tokių „smagių užsiėmimų“ – grasinamo pobūdžio laiškų rašymas tiems, kurie, nuteistųjų nuomone, nepelnytai juos įkišo už grotų, neva sufabrikavo bylos duomenis, neteisėtai paskelbė jų asmens duomenis ir panašiai. Tokius grasinančius laiškus ypač mėgsta siųsti tie, kurie jau ne kartą ragavę valdiškos duonos, t.y. ne kartą ir ne du kartus teisti vyrai. Pasak pareigūnų, jie ne tik tokiu būdu išlieja susikaupusį pyktį, bet ir pasidaro sau „atrakciją“ – paįvairina įgrįsusią kasdienybę, mat neretai būna vežiojami konvojaus į teismus ir atgal.
Dar vienos nuteistų rašeivų kategorijos tikslas – tokiu būdu pasiekti, kad būtų perkelti į kitus pataisos namus. Priežasčių tam atsiranda įvairių: vieni prasiskolina, kiti yra terorizuojami kitų kalinių, treti tikisi pakliūti į tuos pataisos namus, kur kali pažįstami ir draugai.
Gąsdino ir reketavo
Štai klaipėdietis Algirdas Karčiauskas tesulaukęs vos 20 metų, tačiau jo biografijoje net 17 teistumų – dažniausiai už vagystes ir plėšimus. Tačiau paskutiniu metu A. Karčiauskas savo teistumų „kolekciją“ papildo bausmėmis už grasinimus ir turto prievartavimą bei teisėjų bauginimą. Už nepagarbą teismui bei grasinimus nužudyti ar kitaip sutrikdyti teisėjų sveikatą bausmes A. Karčiauskui jau yra skyręs Kauno apygardos, Kretingos bei Klaipėdos apylinkių teismai. Tačiau jaunuolis nenurimsta iki šiol.
Savo taikiniu pasirinkęs Klaipėdos apylinkės teismą (šiame teisme jis teistas bene 14 kartų – aut. past.) ir jį 5 kartus už vagystes ir plėšimus teisusią šio teismo teisėją Zitą Romanovaitę, A. Karčiauskas pasiuntė net keletą grasinamo pobūdžio laiškų. Viename jų nuteistasis teismą įvardijo „velnio irštva“, pagrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti teisėjų, jų artimųjų – vaikų – sveikatą bei susprogdinti apylinkės teismo pastatą.
Kitame laiške, parašytame pernai birželio 17-ąją ir taip pat skirtame Klaipėdos apylinkės teismui, jis vėl rašė: „Atsibodo man su jumis kariauti! Pinigų pyderai neduodat, tai kreipiuosi paskutinį kartą“. Laiške buvo rašoma, kad, jei nebus surasta gražių, iki 25 metų amžiaus moterų, išvežimui į Vokietiją prostitucijai, visi jam (A. Karčiauskui) privalės mokėti po 100 000 litų, visiems bus išsukinėtos rankos, o vaikai bus išžudyti. O ypač blogai bus jį teisusiai teisėjai Z. Romanovaitei – jai liko gyventi iki birželio 29 dienos. Girdi, jis žino jos adresą... Teisėja privalanti jam sumokėti 20 000 litų, kuriuos turinti paduoti prie parduotuvės „Iki“, liepos 25 dieną, 10 valandą tamsaus gymio vyriškiui, vilkinčiam dryžuotais marškiniais. Laiškas baigiamas grasinimu visam teismui: „29 dieną jums galas, jei visko nepadarysit!“
Dar po savaitės Klaipėdos apylinkės teismas gavo trečią grasinantį laišką iš A. Karčiausko. Šį kartą nuteistasis jį pavadino pranešimu, ir jame pareikalavo, kad jam ir jo draugui iš tų pačių pataisos namų E. M., apylinkės teismas pervestų po 3 000 eurų (10 350 litų), grasino, kad, nepervedus reikalaujamos sumos, bus fiziškai susidorota su teisėjais ir jų šeimų nariais, bus susprogdintas teismo pastatas.
Norėjo būti perkeltas
Sėdęs į Klaipėdos apygardos teismo teisiamųjų suolą A. Karčiauskas dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino. Jis sakė, kad šiuo metu atlieka 9 su puse metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur visi serga ŽIV ir AIDS ir visi yra narkomanai. Girdi, jis raštu kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus, bet niekas į jo prašymus nekreipė dėmesio, tad ir nutaręs pagrasinti teismui ir teisėjai – mat tikėjęsis, kad nuteistas už naujus nusikaltimus, gaus galimybę būti perkeltas į kitus pataisos namus.
A. Karčiauskas tikino, kad, kai į pirmą laišką niekas nesureagavo, parašė kitus analogiško turinio laiškus. O kad atrodytų, jog veikia ne vienas, o su bendrininkais, laiške paminėjo ir E. M., su kuriuo atlieka bausmę, pavardę. Teisėjai Z. Romanovaitei grasino todėl, kad, girdi, tik jos pavardę prisiminęs, bet, kur ji gyvena, tikrai nežinojęs ir nežinąs. Kaltinamasis aiškino, kad grasinimuose reikalaujamų pinigų gauti nesitikėjo, tik tokiu būdu siekė būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.
Šį kartą Klaipėdos apygardos teismas pagal BK 232 straipsnį (dėl nepagarbos teismui – už dvi nusikalstamas veikas) A. Karčiauskui skyrė 6 ir 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmes, o pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimas –2013-06-13 laiškas) – 3 metus laisvės atėmimo, ir pagal tą patį BK straipsnį (2013-07-21 laiškas) – 2 metus laisvės atėmimo bausmes. Subendrinus neatliktas jau paskirtas bausmes A. Karčiauskas už grotų turėtų praleisti 10 metų.
Neigiama įtaka
Teismo nuosprendyje pabrėžiama, kad skiriant A. Karčiauskui mažesnes negu sankcijų vidurkiai bausmes, atsižvelgiama ir į tai, kad teisiamojo nusikalstamas veikas prieš teismą ir teisėjus galėjo išprovokuoti nuolat pasikartojantys teismų ir teisėjų supriešinimai su visuomene, kai kurių politikoje dalyvaujančių asmenų neatsakingi pasisakymai apie teismų sistemą ar jos veiklos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėse bei kai kurių valstybės pareigūnų ir politikų skleidžiamos neigiamos nuomonės apie teismų veiklą, priekaištai dėl teisėjų atlyginimų ir pensijų dydžio, įvairūs kai kurių įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų raginimai protestuoti prieš teisinę sistemą, griaunantys teisinės valstybės pagrindus bei dirbtinai keliantys visuomenės nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. „Prieš teismus nukreiptų A. Karčiausko nusikalstamų išpuolių pradžia sutampa su tuo laikotarpiu, kai teismų ir teisėjų puolimas visuomenės informavimo priemonėmis bei kai kurių valstybės pareigūnų ir politikų skleidžiamomis neigiamomis nuomonėmis apie teismų veiklą buvo ypač aktyvus ir kaltinamajam darė ypač didelę neigiamą įtaką“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka.
Grasino svetimu vardu
Panašių grasinimų yra gavę ko ne kiekvienas šalies teisėjas bei ikiteisminius tyrimus kontroliuojantys prokurorai. Ištikrųjų 2012 metais grasintojai iš įkalinimo įstaigų buvo ypač suaktyvėję. Užtat šiuo metu jie ir skina savo „darbo vaisius“.
Šiomis dienomis Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė Kybartuose kalėjusį, 5 kartus teistą Renatą Petrauską, kuris 2012 metų gegužę pasirašęs kito nuteistojo Aurimo Ramoškos (10 k. teistas) vardu pasiuntė laiškus su grasinimais Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Juliui Rėksniui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai Aldonai Rakauskienei.
Už kompromituojančios informacijos nepaviešinimą iš jų buvo reikalaujama po 10 000 litų. Kitaip – buvo žadama susidoroti ne tik su jais, bet ir jų artimaisiais, esą jie bus kankinami, sunaikintas jų turtas. Pinigai turėjo būti pervesti į pataisos namų sąskaitą. Beje, laiškas teisėjai A. Rakauskienei buvo atsiųstas ne į LAT, kur A. Rakauskienė nuo 1999-ųjų dirba, o į Vilniaus apygardos teismą, kur ji dirbo anksčiau.
Iniciatorius ir „rašytojas“
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir laiškų ekspertizes atlikę specialistai nustatė, jog, nors laiškus pasirašė A. Ramoška, iš tikrųjų juos savo ranka rašė kiti kaliniai. Paaiškėjo, kad laišką prokurorui J. Rėksniui parašė R. Petrauskas, o, kas grasino teisėjai A. Rakauskienei, nustatyti nepavyko.
Vilniaus miesto apylinkės teisme pasitvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad laiškų rašymo ir išsiuntimo iniciatorius buvo A. Ramoška. Ikiteisminio tyrimo metu R. Petrauskas prisipažino, kad rašė laišką J. Rėksniui, nes taip elgtis, girdi, jį vertęs A. Ramoška. Tačiau teisme ėmė aiškinti, kad buvo supykęs ant A. Ramoškos ir todėl laišką pasirašė jo pavarde. Jis atsiprašė prokuroro dėl grasinimų. R. Petrauskas jau būtų galėjęs džiaugtis laisve, nes jo ankstesnio įkalinimo laikas jau baigėsi, jei ne noras sukčiauti: „pagąsdinsiu, gal kuris nors ir užkibs“ – matyt, vadovautąsi tokia logika. O už grasinimus ir turto prievartavimą vyrui Vilniaus miesto apylinkės teismas atseikėjo dar 4 su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
A. Ramoška teisme piktinosi, kad jį, girdi, apkalbėję kiti kaliniai. Jis aiškino, kad neturėjęs jokios priežasties, dėl kurios pyktų ar keršytų teisėjai ar prokurorui. Tačiau teismas buvo griežtas ir atsižvelgė į tai, jog daug kartų už turtinius nusikaltimus teistas vyras, atlikdamas bausmę, vėl įvykdė panašų nusikaltimą. Todėl A. Ramoškai pailgino besibaigiantį bausmės laiką. Dabar jam teks įkalinimo įstaigoje pabūti dar trejus metus.
Užkietėjęs grasintojas
Prieš porą metų grasinimų ir reikalavimų sumokėti po 5000 litų iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sulaukė ir Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė ir apylinkės teismo teisėja Dalia Pranckienė, grasinimų nužudyti yra girdėjęs ir dabar jau buvęs Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.
„Akistata“ jau yra rašiusi apie ukmergiškį Romą Mickevičių ( 29 m.), kuris atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, parašė laišką Panevėžio apylinkės teismo teisėjai D. Pranckienei kito kalinio – Vaido N. – vardu, kuriame pagrasino ją ir jos šeimos narius nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, jei pastaroji neatsiųs jam 5 000 litų.
Po pusmečio, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir belaukdamas nuosprendžio, kartu su klaipėdiečiu Tomu Ginduliu (34 m.) jis parašė kitą panašų laišką – šį sykį Panevėžio apygardos teisėjai B. Vidzėnienei. Jai taip pat pagrasino susidorojimu ir pareikalavo 5 000 litų. „Gerai gerbema Brone daug nerašau manau suprasį kas taves ir artimuju lauks jeigų nebus pinigų. Tai primk gera sprendima aukseli nes nuo taves viskas priklauso“ – rašė R. Mickevičius vienoje lapo pusėje. – (...) gerai pūpuliuk, laukiu litų. Jeigų ne tai žinok kad mirsi labai skausmingai. Viso pupuliuk R. Mickevičius. 2012.08.06. (...) aš Tau dodu dešimt 10 paru Tai paleisiu žarnas“...
Bendraautoriai
Teisme Romas Mickevičius savo kaltę pripažino, tačiau dėl savo poelgio visai nesigailėjo. Jis aiškino, kad Panevėžio mieste iki šiol teistas nebuvo ir Panevėžio teisėjų nepažinojo. Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose susipažino su nuteistuoju Vaidu N. iš Panevėžio miesto. Kadangi su juo susipyko, tai sugalvojo parašyti laišką teisėjai, kuri teisė Vaidą N., nes puikiai žinojo, kad už tokius laiškus pradedamas ikiteisminis tyrimas ir Vaidui N. turėtų būti iškelta byla. Paėmęs iš pastarojo teismo nuosprendį, nusirašė teisėjos D. Pranckienės duomenis. Girdi, teisėjos išgąsdinti nenorėjęs, nes negalvojęs apie pasekmes, tačiau prisipažįsta parašęs negražius žodžius su grasinimais jai ir jos šeimos nariams. Laiške prašęs ir pinigų. Pamena, kad teisėją vadino „pupa“.
Dėl kito parašyto laiško Panevėžio apygardos teismo teisėjai B. Vidzėnienei R. Mickevičius aiškino, jog jį parašęs, kai kartu su T. Ginduliu sėdėjo vienoje kameroje Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kai jis ėmė rašyti grasinantį laišką teisėjai, Tomas pasakė, kad irgi norėtų prisidėti prie to laiško. Kad teisėją labiau įbaugintų, grasinimus R. Mickevičius surašė savo krauju ir dar nupiešė pervertą širdį. T. Gindulis, girdi, parašęs kitą pusę laiško.
T. Gindulis patvirtino „bendraautoriaus“ žodžius, bet dėl padaryto nusikaltimo taip pat ne itin gailėjosi. Kuo užkliuvo ši Panevėžio apygardos teismo teisėja abu grasintojai taip ir nepaaiškino, tačiau teisėja B. Vidzėnienė priėjo prie išvados, kad R. Mickevičius, matyt, taip keršyjo jai už tai, kad prieš pusmetį ji buvo paskelbusi jam nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą) už tai, kad grasino Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai.
Nesiliovė grasinti
Na o pernai „rašytojas“ R. Mickevičius kartu su dar dviem bendrais – Pakruojo rajono gyventoju Mindaugu Šimkumi (23 m.) ir tuo pačiu Tomu Ginduliu – vaipėsi, trypė kojomis, svaidėsi keiksmažodžiais ir rodė nepadorius gestus, atvežti ir uždaryti į narvą Kauno apygardos teismo salėje. Tą kartą trijulė buvo kaltinami grasinę sudeginti ir sužaloti Šakių rajono apylinkės teismo teisėją ir to paties rajono policijos komisariato tyrėją. Iš moterų jie reikalavo į nurodytas sąskaitas pervesti po 10 ir daugiau tūkstančių litų.
Grasinimo laiškus gavusios pareigūnės niekaip nebuvo susijusios nei su grasintojais, nei su jų bičiuliais.
Nors visi trys vyrai pačiame jėgų žydėjime, tačiau iš įkalinimo įstaigų neišlenda. Jei tik kuris paleidžiamas, nenustygsta vietoje tol, kol neįkliūva už kokį nors nusikaltimą. Jų gyvenimo maršrutas: tardymo izoliatorius – teisiamųjų suolas –pataisos namai su trumpučiais sustojimais laisvėje.
„Akistatos" šaltinių duomenimis, visi trys minėti nuteistieji – lėtesnio mąstymo, nelengvai bendraujantys, už grotų vadinami tiesiog silpnesniais. Norint išgyventi zonoje, būtina kaip nors pasižymėti, kad nebūtų galutinai „nurašyti“ stipresnių likimo draugų. Tuomet ir imasi gasdinimų ir grasinimų pareigūnams.
Bauginimų „specialistas“
Štai ukmergiškis R. Mickevičius teistas jau 15 kartų. Iš pradžių bausmes pelnydavo už vagystes, tačiau, atrodo, jau kuris laikas „specializavosi“ bauginimų ir grasinimų susidoroti su jam nepatikusiais pareigūnais srityje.
Tais pačiais metais jis grasino ne tik Panevėžio teisėjoms. Nuteistas už eilinį nusikaltimą, sėdėdamas už grotų ir laukdamas, kuo baigsis byla dėl kitų jo vagysčių, R. Mickevičius labai pasipiktino, kad tą bylą tirianti Kėdainių prokurorė nutarė ją nutraukti. Tuomet jis ir sėdo kurpti grasinančio laiško. Keiksmažodžiais paįvairintame laiške vyras tvirtino prokurorę išprievartausiąs, sužalosiąs ir gal net žiauriai nužudysiąs. Grasinimus taip pat surašė krauju, o laiško pabaigoje dar pareikalavo atsiųsti 500 litų. Priblokšta prokurorė kreipėsi į teismą.
Teisme kaltinamasis nei gynėsi, nei atgailavo. Tik paaiškino, jog supykęs ant prokurorės, kam šioji neįvertinusi jo padaryto nusikaltimo. Tuomet Kupiškio rajono apylinkės teismas nutarė, jog grasinimai gali būti įvykdyti, ir prie bausmės, paskirtos už kitus nusikaltimus, pridėjo dar metus.
R. Mickevičius yra grasinęs ir dar vienam Kėdainių rajono prokuratūros prokurorui ir jo kolegai, žadėdamas nupjauti galvas ir paleisti žarnas, išžudyti šeimos narius. Laiško autorius tvirtino esąs įsiutęs todėl, kad jam skirta... per švelni bausmė. Prokuroras, tyręs jo bylą, girdi, atsiuntęs raštą, jog dėl jo padarytų kitų nusikaltimų bylos nekels. Taigi, anot R. Mickevičiaus, abu Kėdainių prokurorai – vienas tyręs bylą, kitas palaikęs kaltinimą teisme – girdi, nesistengę, kad jis, kaltininkas, gautų didesnę bausmę.
Grasintoją teisė Anykščių rajono apylinkės teismas. Teisme prokurorai teigė, jog grasinimai buvo rimti, jiedu supratę, kad nužudyti juos ar jųdviejų šeimos narius gali pats nuteistasis ar jo pasiųsti laisvėje esantys draugai.
Dar šis aršuolis, kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, buvo įsipainiojęs į kito kalinio nužudymo bylą. Vėliau teismas konstatavo, jog savo likimo draugą Konstantiną D. nužudė kretingiškis Kęstutis Kontrimas (tuo metu 26 m.), o R. Mickevičius, iš pradžių tvirtinęs, jog ir jis dalyvavo egzekucijoje, pakeitė parodymus. Matyt, dėl to, kad buvo pakvipę kalėjimu iki gyvos galvos.
O pernai R. Mickevičius pareiškė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo pastate papiltas gyvsidabris – jo rankų darbas. Girdi, tai kerštas visiems teisėjams ir pareigūnams, kurie už grotų pasiuntė nekaltus žmones...
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
