Gyventojai vaistinėse ėmė pasigesti ne tik vaikiškų antibiotikų, įvairių geriamųjų suspensijų, vaikiško paracetamolio, bet vaistų astmai gydyti ir panašių medikamentų.
Nors patys pacientai kone labiausiai kai kurių vaistų trūkumą pajuto rudens pabaigoje, pradėjus įsibėgėti respiracinių infekcijų sezonui, gydytojai pažymi, kad ši problema nėra nauja. Kone labiausiai ji aktualizavosi pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje.
Gydytojai apie sutrikimus sužino per vėlai
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė portalui tv3.lt pasakojo, kad bent šiuo metu, laimei, situacija dėl vaistų trūkumo, labiausiai – tam tikrų antibiotikų – stabilizavosi, tačiau nerimas dėl kitų metų išlieka.
„Kiek neseniai išsiunčiau pacientų pirkti antibiotikų ir būtent sirupo pavidalu, tai jie jau negrįžo ir neperskambino. Tai, matyt, jau randa lengviau, nors gal ir nėra visiškai visose vaistinėse. Nes kokį gerą mėnesį situacija buvo tragiška – tiesiog nebuvo, ką skirti“, – komentavo ji.
Pasak gydytojos, kai kurių vaikiškų vaistų, pavyzdžiui, nuo astmos trūksta nuolatos ir išvis neaišku, ar jų bebus. Todėl, jos teigimu, nereikia stebėtis, kai kitose šalyse besilankantys ar ten pažįstamų turintys žmonės siūlosi atvežti reikiamų vaistų, mat patys jų vežasi.
Pašnekovė patvirtino, kad apskritai tokie vaistų tiekimo sutrikimai nėra naujiena, apie juos nuolat skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), tačiau ten informacija atsiranda tik tada, kai jau nė vienoje vaistinėje nebėra vaisto.
„Ir tada, kai išsiunti pacientą ieškoti vaisto, visi iš eilės pradeda grįžinėti naujo recepto. Aišku, atkakliausi gal dar kur suranda, važiuoja į rajoną ar kitą miestą ir randa paskutinį buteliuką. Tokie grįžta jau tada, kai vaistinėse nebėra nė vieno buteliuko. O VVKT puslapyje informacija atsiranda ne iš karto – gal didesniuose miestuose jau to vaisto nebėra, bet rajone kur įmanoma rasti, tad apie tokį sutrikimą dar neskelbs.
Todėl dirbti darosi labai sunku, nes realios situacijos, yra vaisto ar ne, mes nežinome. Paskiriame vaistą iš e.sveikatoje esančio vaistų klasifikatoriaus, įrašome veikliąją medžiaga, jų išmeta begales, tada spaudi ant vieno kurio ir tikiesi, kad bus, bet jei tai koks derinys, tai gal išvis vienos firmos tegaminamas. Tad tu realiai niekada nežinau, bus jo ar ne“, – dėstė T. Kundrotė.
Paliekami įkaitais tiek medikai, tiek pacientai
Jos pastebėjimu, nors tokių sutrikimų būdavo ir anksčiau, tačiau ne tokiais mastais: „Dabar su vaistų gamintojais ir tiekėjais yra kažkoks visiškas išprotėjimas. Ar tų peršalimų be galo daug ir nespėja gaminti antibiotikų, ar per pandemija mažiau sirgo ir apstojo gamyba, ar tai yra pirmo paskyrimo vaistai, kur kainos labai nupigintos ir jų net nebeapsimoka tiekti. Yra įvairių niuansų, bet kad gydytojui darosi sudėtinga gydyti – tai akivaizdu.
Vienu atveju apskritai nebelieka, ko paskirti vaikui, kuriam elementari sloga komplikavosi pūlingu ausų uždegimu. Jam pagalbos reikia čia ir dabar, nes skausmas beprotiškas ir jokie vaistai neveikia. Kitu atveju reikia skirti stipresnio veikimo antibiotiką, kas sveikatai vėlgi nėra naudinga.“
„Nežinia, kaip bus kitaip metais, nors galima numatyti, kad jų bus. Norisi tikėti, kad šie sutrikimai buvo laikini. Bet ar sutriks vėl, ar ne, kai mums, gydytojams, reaguoti, nieko planuoti negalime“, – sakė šeimos gydytoja.
T. Kundrotė teigė negalinti prognozuoti, kokia situacija bus kitais metais, tačiau norėtųsi, kad problema aktyviai būtų sprendžiama valstybiniu lygmeniu.
„Nežinia, kaip bus kitaip metais, nors galima numatyti, kad jų bus. Norisi tikėti, kad šie sutrikimai buvo laikini. Bet ar sutriks vėl, ar ne, kai mums, gydytojams, reaguoti, nieko planuoti negalime. Negana to kad tenka pacientus konsultuoti tiesiog perrašant receptus, būna ir tokių atvejų, kai trečią dieną paskambina, sako, kad nieko nerado vaistinėje ir jau yra ligoninėje“, – pastebėjo ji.
Vaistinėse alternatyvą pasiūlyti gali ne visada
Garsiai pradėjus kalbėti apie vaistų stygiaus problemą pačios vaistinės neslėpė, kad tam tikrų vaistų trūksta. Vis tik jos pabrėžė, kad dažnu atveju nesant vieno konkretaus vaisto galima pasiūlyti jo alternatyvą su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Daugiau problemų atsiranda, kuomet kalbame apie vaistus, kurių pakeisti vaistinėje nėra galimybės, nes nėra kito vaisto su tokia pačia veikliąja medžiaga, arba gydytojo paskirtas vaistinis preparatas yra kito stiprumo, nei vaistinė turi. Tokiu atveju, pacientui tenka grįžti pas savo gydytoją ir prašyti išrašyti naują receptą“, – komentavo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Tiesa, ji pridūrė, kad nerasdami savo vartojamo vaistinio preparato žmonės ne visada linkę jį kitu vaistu su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Tokiu atveju vaistininkai informuoja pacientą, kurioje vaistinėje atitinkamas vaistas yra, arba pasiūlo jį atvežti į vaistinę per 2 dienas mieste ir per 4 kaime. Jei atitinkamų vaistų kitose vaistinėse ar didmeninio vaistų platinimo įmonėse tuo metu nėra, dalis žmonių sutinka įsigyti kitą vaistą, dalis nusprendžia palaukti, kol vaistinėse atsiras jų vartojamas vaistas“, – komentavo vaistinių atstovė.
Be kita ko, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad esant būtinybei šeimos gydytojui išrašyti naują receptą situaciją palengvintų, jei gydytojas, išrašydamas vaistus, e.sveikatos sistemoje automatiškai matytų VVKT duomenis apie esamus laikinus vaistų tiekimo sutrikimus: „Gydytojas, turėdamas šią informaciją, galėtų iš karto išrašyti receptą kitam vaistiniam preparatui.“
Vaistų ieškantiems pacientams esant galimybei ji patarė naudotis internetinėmis vaistinėmis, nes dabar nuotoliniu būdu galima įsigyti ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų, kuriuos kurjeris pristato gyventojams į namus.
Nebuvo pasiruošę tokiam sergančiųjų mastui
K. Nemaniūtės-Gagės pastebėjimu, per šį pusmetį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje laikinų vaistų tiekimo sutrikimų buvo registruota beveik 700 kartų.
„Vaistų tiekimas gali būti sutrikęs dėl globalių, bendrinių priežasčių, tokių kaip: žaliavų trūkumas, padidėjęs poreikis kitose šalyse arba logistinės priežastys. Konkrečios, vienos problemos nėra, dažniausiai tai yra laikini sutrikimai“, – vardijo vaistinių atstovė.
Pasak jos, pastaraisiais mėnesiais kai kuriose vaistinėse pritrūkstama vaistų, kurie lengvina peršalimo simptomus bei malšina skausmą.
„Daugumos vaistinių preparatų nuo peršalimo ir skausmo malšinimui tiekimas yra sutrikęs dėl sudėtyje esančio paracetamolio. Vaistų gamintojai ir tiekėjai tai aiškina kaip aktyvių farmacinių ingredientų, cheminių žaliavų trūkumą. Laikiniems vaistų tiekimo sutrikimams įtakos turėjo ir žymiai išaugęs žmonių, sergančių peršalimo ir gripo ligomis, skaičius, tad vaistų gamintojų tiekėjai galimai tam nebuvo pasiruošę“, – komentavo pašnekovė.
Jos aiškinimu, vaistų gamintojai yra informavę, jog dėl tam tikrų žaliavų tiekimo sutrikimų gali pareikalauti laiko, kad tam tikrų vaistų tiekimas grįžtų į įprastas vėžes.
Problema globali
Vaistų gamintojai savo ruožtu pažymi, kad jie tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek JAV siekia spręsti vaistų trūkumo problemą, kuri paaštrėjo dėl COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje.
„Vaistų tiekimo sutrikimai tapo sisteminiai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, visame pasaulyje, nes suardytos veikliųjų ir pagalbinių medžiagų, žaliavų tiekimo grandinės, išaugo vaistų gamybos ir tiekimo kaštai. Vaistų gamintojai deda pastangas, kad patenkintų vaistų poreikį pacientams, kalbasi su atsakingomis valdžios institucijomis, kad visuomenė kuo mažiau pajaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmes, nepasiduotų panikai“, – komentavo Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
„Daugumos vaistinių preparatų nuo peršalimo ir skausmo malšinimui tiekimas yra sutrikęs dėl sudėtyje esančio paracetamolio. Vaistų gamintojai ir tiekėjai tai aiškina kaip aktyvių farmacinių ingredientų, cheminių žaliavų trūkumą“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, vaistų gamintojai Europoje atkreipia valdžios institucijų dėmesį, kad sprendžiant būtų šalinamos vaistų tiekimo sutrikimų esminės priežastys, o pozityvus dialogas apimtų keletą aspektų.
„Visų pirma – teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos gamintojams konkuruoti, nes kuo daugiau vaistų gamintojų, tuo vaistų trūkumo sutrikimų rizikos mažėja, taip pat išaugus vaistų gamybos kaštams adaptuoti kainą, kad rinkoje liktų vaistų. Taip pat turi būti kalbama apie racionalų vaistų skyrimą“, – pabrėžė vaistų gamintojų atstovė.
Dulkys įžvelgia keistus sutapimus
Komentuodamas šią problemą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad vaistų tiekimo sutrikimų ankstesniais metais buvo dar daugiau, nei šiemet. Tuo metu dabar pranešimai apie Lietuvoje juntamą vaistų trūkumą iš verslo pusės sutapo su Farmacijos įstatymo pataisomis Seime svarstymu.
„Man trūko kantrybė, sukvietėme ir didmenininkus, ir mažmenininkus. <...> Kai tik prasidėjo žinutės, kad Lietuvoje trūksta vaistų, noriu atkreipti dėmesį, kad visa ši masė straipsnių, kažkaip sutapo, su ta stadija, kai parlamente buvo svarstomas galutinis Farmacijos įstatymo pakeitimų etapas. <...> Aš nesakau, kad vyko sąmoningai, bet labai keistas sutapimas“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ samprotavo A. Dulkys.
Jis kartu pažymėjo, kad šios pataisos leis užtikrinti adekvačias vaistų kainas, nustatinėti kompensuojamųjų vaistų kainas, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių mažiausias vaistų kainas.
Ministro aiškinimu, vaistų tiekimo sutrikimų anksčiau būdavo dvigubai daugiau, bet apie juos niekas tiek nerašė.
„Dabar turėjome dvigubai mažiau sutrikimų, bet labai sistemingai kiekvieną dieną vis straipsniai. Kiekvieną straipsnį lydėdavo žinutė, kad taip yra todėl, kad Lietuvoje labai griežtai reguliuojama sistema“, – pasakojo A. Dulkys.
Viliasi, kad naujos pataisos padės sureguliuoti situaciją
Anot jo, kai ministerija pradėjo aiškintis, kodėl trūksta nekompensuojamų vaistų, kurių Farmacijos įstatymo pakeitimai nereguliuoja, jų padaugėjo vaistinių lentynose. Kai ministerija pradėjo domėtis kompensuojamų vaistų trūkumu, išsiaiškinta, kad jie yra didmenininkų sandėliuose.
„Klausimas, kaip tai atsitinka, kad jie yra didmenos sandėliuose, bet jų nėra vaistinėse. Išėjo žinutė į viešumą, kad kas sandėliuose, tai skirta ne Lietuvai, o užsieniui. Noriu pasakyti, kad mes kitokių skaičių, kaip tik Lietuvos skaičius, mes neturime. <...> Mes turime skaičius apie vaistus, kurie yra skirti Lietuvai.
Čia labai keisti sutapimai. Galime juos nurašyti, kad sutriko ne tik Europoje [tiekimo] grandinės, bet kad sutriko gal ir bendradarbiavimas Lietuvoje tarp didmenininkų ir mažmenininkų, jie kažko nesutarė ir sukūrė aplinkybes, kad didmenos sandėliuose vaistų yra, o vaistinėse ne“, – dėstė A. Dulkys.
„Mechanizmas yra sureguliuotas. Klausimas, kaip kiekvienas dalyvis sąžiningai atlieka tas funkcijas. Tikiuosi, kad viskas susinormalizuosis. Priėmus Farmacijos įstatymą, tų žinučių, kad trūksta vaistų, yra sumažėję. Ta tendencija tokia bus ir toliau“, – pridūrė jis.
Ministras teigė besitikintis, kad nuo kitų metų įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisomis, Lietuvoje bus konkurencingas vaistų kainynas.
