Šiandien įprasta praktika, kad prisirašyti prie šeimos gydytojo galima tiek valstybinėje, tiek privačioje įstaigoje. Tačiau ir neapsikentę ilgų eilių žmonės vis dažniau norėdami sveikatos paslaugas gauti greičiau skuba pas privatininkus.
Nuvilioja medikus siūlydami patrauklesnius atlyginimus
Vis tik kalbėdamas apie privataus sektoriaus ypatumus ir prielaidas valstybinei medicinai tapti prabangos dalyku eksministras Aurelijus Veryga įžvelgė ydingą procesą, kuris, jo teigimu, išbalansuoja sistemą. Jis sutiko, kad privatus ir viešasis sektorius puikiai veikia ir vienas kitam jokių problemų nekelia, kai kalbama apie pirminę sveikatos priežiūrą, tai yra šeimos gydytoją.
„Juk kitą kartą žmogus nelabai ir žino, ar tai privati įstaiga, ar savivaldybės poliklinika, nes apmokėjimas yra vienodas. Tačiau kai prasideda kalba apie konsultantus, tam tikras stacionarias paslaugas, operacijas, kai tai persikelia į privatų sektorių, prasideda įvairios priemokos.
Ypač tose įstaigose, kurios turi sutartis su ligonių kasomis ir gauna apmokėjimą, jos vis tiek ima tam tikras priemokas, kaip jie vadina už komfortą, greitį, gražesnes užuolaidos ar minkštesnę lovą. Jei tą gali daryti, bet to negali daryti viešosios įstaigos. Tai sukuria nevienodas konkurencines sąlygas“, – dėstė A. Veryga.
Parlamentaro aiškinimu, taip privačios įstaigos prisirenka papildomų priemokų ir turi geresnes galimybes vilioti medikus, pasiūlyti patrauklesnius atlyginimus, o tada jie išeidinėja iš viešųjų įstaigų taip dar labiau pablogindami situaciją ir didindami eiles jose.
„Kadangi specialistų trūksta, žmogus, atėjęs į kokią miesto polikliniką, mato, kad nėra laikų, reikia ilgai laukti, o nuėjus privačiai ir susimokėjus gali viską gauti. Taip susikuria didelis netolygumas – žmonės, kurie turi pinigų, gali sau tai leisti, net bet ne šiaip sau juk mokame sveikatos draudimą. Ir žmonės čia turi labai pagrįstų priekaištų“, – konstatavo jis.
Eksministras priminė, kad dvi sritys – odontologija ir vaistinės – jau buvo „paleistos iš rankų“. „Bet ir su pirminiu lygiu darosi įdomių dalykų, nes jos taip pat buvo pradėtos supirkinėti. Matome, kas įvyksta, kai atsiranda dideli konglomeratai, tada išnyksta „mažiukai“, kaip atsitiko ir su mažesnėmis vaistinėmis.
Jos yra perpirktos, padaryti tinklai, kur konkurencija tarp jų veikia mažai. Tai jei bus supirkta daug medicinos centrų ir pateks į tam tikras koncentruotas rankas, tai matysime panašius procesus“, – dėstė A. Veryga.
Siūlo bausti imančius priemokas už nemokamas paslaugas
Nors privačios įstaigos ir gali imti priemokas už vadinamąsias komforto paslaugas, tačiau ne už tas medicinines paslaugas, kurios jau apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kitaip tariant, įstaiga neturėtų siūlyti geresnio prietaiso ar priemonės valstybės apmokamai paslaugai suteikti.
„Ir dabar galima imti priemokas už komfortą – atvežimą, nuvežimą, kavą, bet daugėja atvejų, kai žmogus, atėjęs konsultacijai, išvysta net viešai internete ar pačioje įstaigoje skelbimus, kad jei turite siuntimą, kai apmoka ligonių kasa, jums reikia primokėti tiek, o jei be siuntimo – kainuoja tiek. Tai yra nesąžininga“, – aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2021 m. TLK atliekant kontrolės procedūras, siekiant patikrinti, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų, buvo nustatyta, kad pacientai ūkio subjektams, suteikusiems PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, nepagrįstai sumokėjo daugiau nei 36 tūkst. eurų. Dažniausiai pacientai neteisėtas priemokas mokėdavo, teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Tokius atvejus, kai privačios įstaigos priemokas ima neteisėtai, valdininkai užsimojo pažaboti. Seime priėmimo stadijos laukia Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo ligonių kasoms būtų suteikta daugiau įgaliojimų „bausti“ gydymo įstaigas už sistemingus, grubius, pasikartojančius pažeidimus.
„Ligonių kasų prašymu yra paruoštas įstatymo projektas, kad suteiktų joms teisę sustabdyti kai kurių paslaugų apmokėjimą, jei yra pasikartojantys pažeidimai. Žinau, kad viena įstaiga gavusi keliolika įspėjimų, bet niekas nesikeičia – kaip ėmė priemokas, taip ir ima, nors įstatymas draudžia imti priemokas už paslaugas, kurios apmokamos ligonių kasų.
Nors likęs tik priėmimas, lobistai padarė savo darbą ir iš darbotvarkės įstatymo projektas buvo išimtas. Nes koalicijos partneriai paprašė laiko išsiaiškinti, ar dėl to tikrai neužsidarinės įstaigos. Tai tokių dalykų nebus, tai tiesiog suteiktų teisę ligonių kasoms kontroliuoti ir bausti tuos, kurie reketuoja žmones ir ima nepamatuotas priemokas“, – komentavo Seimo narys.
Pirmiausia privalo pasiūlyti nemokamą paslaugą
VLK primena, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su TLK dėl konkrečios paslaugos, negali siūlyti vien tik mokamų paslaugų, t. y. apdraustam pacientui pirmiausia turi pasiūlyti nemokamą paslaugą.
„Jei sutartį su TLK sudariusiose gydymo įstaigose paprašoma sumokėti ar primokėti už gydymą, pirmiausia būtina išsiaiškinti joje, kodėl to reikalaujama, jei atsakymo nepavyksta gauti iš gydančio gydytojo, patariame kreiptis į įstaigos administraciją.
Gydymo įstaigoje pacientas privalo būti supažindintas su mokamų paslaugų kainomis, teikimo tvarka, jam turi būti išsamiai paaiškinta iš PSDF apmokamų ir įstaigos siūlomų brangesnių paslaugų pranašumas, suteikta informacija, kada pacientas gali gauti jam reikalingą paslaugą nemokamai. Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti pacientas turi patvirtinti parašu“, – aiškina VLK specialistai.
Sutaupo dirbdami ir be sesučių
Kalbėdamas apie sistemos netolygumus A. Matulas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimai jau steigiantis viešosios ir privačioms įstaigoms yra skirtingi.
„Pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms nustatyti reikalavimai turėti keliolika gydytojų konsultantų prie šeimos gydytojų, tuo metu privačioms iš esmės jokių reikalavimų nėra, gali vienas ar du šeimos gydytojai įsisteigti savo kabinetą ar kliniką ir sutartiniu pagrindu sudaryti sutartį dėl tyrimų, o dėl konsultantų jiems nereikia sukti galvos, jie parašo siuntimą ir žmogus blaškosi registruotis pas konsultantą ten, kur jau atranda vietos.
Tai kiek iškraipo situaciją, nes žmonės išeina dirbti į privatų kabinetą, kurį įsteigia ne pats gydytojas, o kažkokia kompanija. Tada pradėjus dirbi pamato, kad jam pasiūlo didesnį atlyginimą, bet jį pasiūlo dėl kelių dalykų – įveda priemokas arba dirba be slaugytojų. Turėsime sugriežtinti reikalavimus, kad privačios įstaigos turėtų tam tikras tarnybas, gydytojus, kad pacientų nesiuntinėtų“, – aiškino jis.
Pasigenda kriterijų, už ką galėtų bausti
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys dr. Laimutis Paškevičius, paklaustas, kaip vertinantis Seime svarstomą įstatymą, tvirtino, kad tokiu būdu ligonių kasoms suteikiamos neribotos baudėjo galios.
„Taip būtų sudaroma galimybė savo nuožiūra taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms ypač plataus masto sankcijas – net iki sutarčių su ligonių kasomis dėl pacientams teikiamų valstybės kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ar medicinos priemonių apmokėjimo, sustabdymo ar nutraukimo.
„Nutraukus ligonių kasoms sutartį, medicinos įstaiga praktiškai neturėtų jokių šansų iš naujo sudaryti sutartį pagal esamą sutarčių sudarymo tvarką, pagal kurią taikomi visokie ribojimai, tarp jų – paslaugų suvartojimo rodikliai ir kt. Daliai įstaigų tai neišvengiamai baigtųsi bankrotu. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl įstatymo pataisomis brukama bausmių kultūra sveikatos priežiūros sektoriuje, kurios kitos Europos šalys jau senai atsisakė“, – siūlymų nepalaikė L. Paškevičius.
Šiuo metu šias „teisėjo“ funkcijas vykdo bendrosios kompetencijos teismai, kurie nusprendžia kas yra teisus, o kas ne, skiria baudas neteisiems. Svarbu paminėti tai, kad teikiamame įstatymo pakeitimo projekte nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis ligonių kasos priimtų sprendimus, t. y. kokiais atvejais, kokios sankcijos būtų taikomos, t. y. būtų sudarytos galimybės ligonių kasų pareigūnams savo subjektyvia nuožiūra skirti sankcijas“, – dėstė privačių įstaigų asociacijos prezidentas.
Jo įsitikinimu, taip sudaroma erdvė rastis subjektyviems, galimai ir diskriminaciniams ar net korupciniams sprendimams, nekontroliuojamai savivalei.
„Jei medicinos įstaigoje, kurioje dirba šimtai gydytojų, būtų padarytos per 2 metus bent 2 net ir techninio pobūdžio klaidos, pvz., pildant dokumentus, jau su tokia „kalta“ įstaiga ligonių kasos turės teisinį pagrindą sustabdyti ar net nutraukti sutartį. Akivaizdu, kad klaidos sveikatos priežiūros, kaip ir kituose sektoriuose dažniausia įvyksta dėl sisteminių problemų, dėl nuolatinių teisės aktų kaitos, vykdomų „reformų“, prastai veikiančių E-sveikatos sistemų ir kitų giluminių priežasčių, už kurias medikai ir kiti medicinos įstaigų ar vaistinių darbuotojai neturėtų būti laikomi atsakingais ir baudžiami“, – aiškino jis.
Nukentėtų pacientai
Pašnekovo aiškinimu, sutarčių su ligonių kasomis sustabdymas ar nutraukimas, visų prima, neigiamai paveiktų pacientus.
„Tokiu atveju iš jų būtų atimta teisė gauti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas jų pasirinktoje tokioje gydymo įstaigoje, taip pat ir kompensuojamus vaistus bei medicinos priemones.
Nutraukus ligonių kasoms sutartį, medicinos įstaiga praktiškai neturėtų jokių šansų iš naujo sudaryti sutartį pagal esamą sutarčių sudarymo tvarką, pagal kurią taikomi visokie ribojimai, tarp jų – paslaugų suvartojimo rodikliai ir kt. Daliai įstaigų tai neišvengiamai baigtųsi bankrotu. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl įstatymo pataisomis brukama bausmių kultūra sveikatos priežiūros sektoriuje, kurios kitos Europos šalys jau senai atsisakė“, – tvirtino L. Paškevičius.
Medikus vilioja ne tik didesnė alga
Savo ruožtu komentuodamas kalbas, kad privatus sektorius nuvilioja specialistus, pašnekovas tikino, kad atlyginimų skirtumai nėra jau tokie didžiuliai:
„Pagal ligonių kasų 2021 m. pateiktus duomenis, medikų darbo užmokesčio skirtumai tarp valstybinio ir privataus sektorių skiriasi nežymiai – iki 10 proc. Be to, svarbu pažymėti, kad privačiose medicinos įstaigose medikai paprastai negauna papildomų „padėkų“ pajamų, kas vis dar plačiai paplitusi praktika viešajame sektoriuje ir kurios neapskaitomos oficialiuose darbo užmokesčio palyginimuose.“
Jis pridūrė, kad vyksta dvikryptis medikų judėjimas: iš viešojo sektoriaus į privatų ir iš privataus į viešąjį. „Medikas, kaip ir bet kuris kitas profesionalas, renkasi darbą toje įstaigoje, kurioje jam yra tinkamiausios darbui sąlygos – ne tik finansinės, bet ir organizacinės, kultūrinė aplinka ir kt. Abiejuose sektoriuose yra geriau ir prasčiau veikiančių įstaigų, todėl medikų judėjimas yra normalus reiškinys, kuris verčia įstaigas tobulėti, gerinti medikams veiklos sąlygas“, – paaiškino L. Paškevičius.
Jo teigimu, privataus sektoriaus patrauklumą dažnai nulemia ir kiti faktoriai – požiūris į mediką, jo darbo sąlygos, technologijos ir pan.
„Ar teko girdėti apie medikų savižudybes, mobingo skandalus, korupcijos atvejus privačiose gydymo įstaigose? Matyt, skaidrumui, organizacinei kultūrai, sveikiems darbo santykiams ir pagarba grįstam visų medikų profesinių grupių bendradarbiavimui privačiose įstaigose skiriama kiek daugiau dėmesio, tai teigiamai įvertina ir medikai, rinkdamiesi darbovietes“, – dėstė privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas.
Be kita ko, jis pridūrė, kad eiles visų apsprendžia daugelis veiksnių – išaugęs gyventojų sergamumas ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis pokovidiniu laikotarpiu; didėjantis medikų trūkumas ir nepalankios šios profesijos atstovų senėjimo tendencijos, medikų emigracija į kitas ES šalis, per mažos valstybės kompensuojamų paslaugų „kvotos“, esant nepakankamam sveikatos priežiūros finansavimui ir kt., – tad ir to sprendimas turėtų būti kompleksinis.
Daugiau vietos papildomam sveikatos draudimui
L. Paškevičius akcentavo, kad viena bėdų yra per mažas viešojo sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimas, tad gyventojai turėtų prisidėti papildomai savo lėšomis, tenkindami savo sveikatos priežiūros poreikius.
„Kitose ES šalyse yra gerokai labiau (tris kartus) išvystytas savanoriškas sveikatos draudimas (Lietuvoje jis sudaro 1,3 proc. visų sveikatos išlaidų, ES šalių vidurkis – 4,9 proc. visų sveikatos išlaidų), iš kurio apmokami ir gyventojų tiesioginiai mokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi išvysčius savanorišką sveikatos draudimą, daugiau gyventojų juo draustųsi ir nepatirtų ar patirtų gerokai mažesnę tiesioginių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas naštą paslaugų gavimo momentu“, – aiškino jis.
„Nors vis deklaruojame, kad norime ne vienoje srityje sekti skandinaviškos politikos pavyzdžiu, tos socialinės lygybės kryptimi orientuotos politikos, kai nesvarbu, kiek turi pinigų, tau galioja tos pačios taisyklės, bet realybėje važiuojame Amerikos kryptimi. Čia kai turi pinigų, gausi viską, o jei ne – gali ir numirti negavęs jokių paslaugų“, – sakė A. Veryga.
A. Verygos manymu, jei privačios ir viešosios konkuruotų vienodomis sąlygomis ir būtų griežčiau reguliuojamos priemokos – jas imant būtų teikiamos tik iš PSDF nefinansuojamos paslaugos, – atsirastų daugiau erdvės ir savanoriškam sveikatos draudimui.
„Jei žmogus turi pinigų ir nori geresnės paslaugos, tai tikrai neuždrausta. Tokiu atveju tam tikros paslaugos būtų apmokamos kažkaip kitaip, galėtų draustis, jei turi daug pinigų“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Matulo, papildomas draudimas šiuo metu nesiplėtoja, nes realiai nėra įvardinta draudiminio objekto.
„Tada reikia apibrėžti, ką valstybė finansuoja. Konstitucinis Teismas seniai yra pasakęs, kad valstybė turi aiškiai pasakyti, kokias paslaugas draudžiamajam suteikia, kadangi dabar neįvardijame, atrodo, kad turi apmokėti už viską, o to padaryti valstybė nepajėgi. Taigi reikia galvoti apie papildomą sveikatos draudimą, sudaryti palankias mokestines sąlygas darbdaviui, kuris galbūt tą skirtumą ar kažkokią priemoką už komfortą sumokėtų“, – aiškino Seimo narys.
Siūlė nekurti dviejų Lietuvų
Be kita ko, A. Veryga pridūrė, kad dabartinė tvarka tik didina atskirtį ir sudaro sąlygas kurtis dviem Lietuvoms.
„Nors vis deklaruojame, kad norime ne vienoje srityje sekti skandinaviškos politikos pavyzdžiu, tos socialinės lygybės kryptimi orientuotos politikos, kai nesvarbu, kiek turi pinigų, tau galioja tos pačios taisyklės, bet realybėje važiuojame Amerikos kryptimi. Čia kai turi pinigų, gausi viską, o jei ne – gali ir numirti negavęs jokių paslaugų.
Jei galiotų vienoda tvarka, susitvarkytume su apmokėjimais, labai abejoju, ar medikas būtų suinteresuotas ir lakstyti per kelias įstaigas, jei didesnį darbo užmokestį galėtų gauti dirbdamas vienoje vietoje, o norėdamas uždirbti daugiau, tiesiog galėtų padirbėti ilgiau“, – svarstė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
