Nors G7 – ne institucija, tačiau finansų vadovų sprendimai laikomi svarbiais, į rekomendacijas atkreipiamas ypatingas dėmesys. Šiais metais dėl agresijos prieš Ukrainą iš susirinkimo pašalinta Rusija, o G7 susitinka Elmau pilyje, stūksančioje Bavarijos Alpėse. Įspūdingos gamtos apsupti Kanados, Italijos, Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės (JK) bei JAV atstovai šiemet spręsdami ekonominius klausimus kalbasi ir apie globalinį atšilimą.
Šalių įsipareigojimai
JAV Prezidentas Barakas Obama šiemet jau pateikė ataskaitą, kurioje numatoma, kokiais būdais ir kiek mažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą į atmosferą Amerika įsipareigoja prisidėti stabdant klimato atšilimą. Per visą temperatūros stebėjimo laiką 2014-ieji buvo karščiausi Amerikos istorijoje, 2012 metų klimato atšilimo sukelti padariniai JAV atsiėjo 110 bilijonų dolerių. Nors Kanada 2011 metais pareiškė, kad pasitraukia iš Kioto protokolo, kadangi reikalavimų įgyvendinimas stabdo šalies ekonomiką bei energetiką ir šalis nepajėgs įgyvendinti dokumente numatytų įsipareigojimų, globalus klimato atšilimas pakenkė tiek, kad šiuo metu Kanada yra sudariusi veiksmų planą kovai su globaliniu atšilimu. Be to, Kanados elektros sistema yra viena švariausių – net 79 proc. elektros pagaminama į atmosferą neišmetant ŠESD. Kinija – antra labiausiai atmosferą teršianti šalis, bet jos veiksmų Kioto protokolas neriboja, nes Kinija jo nepasirašiusi. Tačiau neseniai šalis pareiškė, kad imsis priemonių riboti ŠESD patekimą į atmosferą. Tai būtų pirmas šios šalies žingsnis prisidedant prie globalinio atšilimo mažinimo. Japonų mokslininkai ilgą laiką teigė, kad klimato atšilimas vyksta ne dėl pramoninės žmogaus veiklos, o dėl normalių planetos gyvavimo ciklų, tačiau kaip tik Japonijoje – Kioto mieste – buvo pasirašytas Kioto protokolas, 2012 metais pratęstas Kaire. Japonijos gaminami automobiliai (Honda ir Toyota) savo indėlį įneša ne tik į šalies ekonomikos, bet ir aplinkos apsaugos sferą – hibridiniai šių automobilių varikliai į atmosferą išmeta mažą ŠESD kiekį ir reikalauja nedaug kuro. JK, Prancūzija, Italija ir Vokietija laikosi Kioto protokole numatytų įsipareigojimų ir taip prisideda prie klimato atšilimo mažinimo. Štai šios šalys svarstydamos ekonomikos politiką atkreipė dėmesį ir į svarbų ekonomikai įtaką darantį veiksnį – globalinį klimato atšilimą.
G7 susitikime kalbėta
Šalia tokių problemų kaip Graikijos skola ir karas Ukrainoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel skatino aptarti ir klimato atšilimo mažinimo bei masiškai plintančių virusų stabdymo klausimus. Europos Sąjungos siekiai ambicingi – iki 2050 metų ŠESD išskyrimą į atmosferą sumažinti net 40–70 proc. Prancūzijos ir Vokietijos atstovai palaiko ambicingus planus. Nors Kanada ir Japonija tokius siekius vertina skeptiškai, o Amerika lieka atsargi, G7 susitikimui pirmininkaujanti Vokietija klimato atšilimo klausimą laiko vienu svarbiausių. Angela Merkel klimato kaitos klausimais domisi ir dirba jau seniai, o Prancūzija taip pat siekia, kad metų pabaigoje Paryžiuje vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje būtų rastas bendras susitarimas. G7 tarsi įžanga į būsimą susitikimą Paryžiuje: kokią įtaką padarys G7 sprendimai, sužinosime netrukus, o galutinį rezultatą – metų pabaigoje. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja S. Znutienė teigia, kad G7 susitikimas sukūrė palankias sąlygas Paryžiaus susitarimui. „G7 išvadose pasisakoma už ilgalaikį – iki 2050 metų – klimato kaitos tikslą. Be to, iki 2020 metų stabdant klimato atšilimą numatoma finansuoti ekonomiškai silpniausias šalis. Tai būtų pagrindiniai G7 sprendimai klimato kaitos klausimu. Kad būtų pasiekti rezultatai, turi prisidėti visos šalys. Amerika atsargesnė pasauliniu mastu dėl įsipareigojimų, ji neratifikavo antro Kioto protokolo, bet teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos Paryžiuje turėtų būti pasiektas“, – dalinasi įžvalgomis specialistė.
G7 – ekonomiškai itin stiprios šalys, kuriose pramonė klesti, suvienijusios jėgas, tikėtina, pasieks išsikeltų tikslų, tačiau nereikia pamiršti, kad kiekviena valstybė galvoja ir apie tai, kaip prisidedant prie globalinio klimato atšilimo kuo mažiau stabdyti savo šalies ekonomiką.
