„Turime padėti ukrainiečiams susikurti oro gynybos sistemą, nes priešingu atveju (Rusijos) pranašumas oro erdvėje, dominavimas ore lems didžiulius praradimus Žemėje“, – ketvirtadienį publikuotame interviu JAV dienraščiui „The Washington post“ teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar NATO galėtų prisiimti riziką stodama į tiesioginį konfliktą su Rusija, jis tvirtino, kad Vakarai turėtų būti „ryžtingesni“.
„Sunku atsakyti, nes aš manau, kad visi mūsų veiksmai turės įtakos Rusijos elgesiui. Kuo ryžtingesni būsime, tuo didesnę tikimybę turėsime pasiekti taikai“, – tvirtino prezidentas.
Lietuvos vadovas tai pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „apetitas yra neribotas“, o kuo greitesnis karinės agresijos Ukrainoje stabdymas bus naudingas tiek Vakarams, tiek pačiai Rusijai.
„Niekas negali garantuoti, kad Rusijos imperinis apetitas (apsiribos Ukraina). Kas bus kitas? Niekas nežino. Svarbu suprasti – tam nėra pabaigos. Putino ambicijos yra beribės. Kuo anksčiau mes sustabdysime juos, juo geriau bus mums, juo geriau bus Rusijai taip pat. Nes Rusija kentės. Rusija sumokės didžiulę kainą už šią karinę intervenciją, ji jau moka šią kainą po naujausių sprendimų pritaikyti sankcijas ir izoliuoti Rusiją“, – kalbėjo prezidentas.
Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, penktadienio naktį atakuota didžiausia Europoje Zaporožės atominė elektrinė, joje buvo kilęs gaisras.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.
