Šiuo metu G. Nausėda yra populiariausias politikas Lietuvoje. „Vilmorus“ duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 64,6 proc. respondentų, nepalankiai – tik 16,4 proc. Prezidentas taip pat yra pirmasis, kai klausiama, kas geriausiai atstovauja apklaustųjų interesams.
Savo sprendimą G. Nausėda pasakė po pusvalandžio kalbos, kurioje aptarė viską, ko siekia ir ko pasiekė iki šiol, nupasakojo savo vertybes bei tikslus. Tiesa, prezidentas pasiliko prie „gerovės valstybės“ vizijos.
Netiesioginiai smūgiai konservatoriams
Pasak G. Nausėdos, svarbiausias valstybės tikslas šiuo metu yra saugumas. Kitiems metams Lietuva gynybai skiria 2,71 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau prezidentas sako, kad to maža. Jis teigiamai įvertino pakeitimus, pagal kuriuos Lietuva galės skolintis papildomai gynybai, bet siūlo ateityje siekti 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto be jokio skolinimosi. Anot šalies vadovo, saugumą užtikrina ir nuolat Lietuvoje dislokuotas, bet rotuojamas JAV pajėgų batalionas, prie saugumo prisidės ir Lietuvai priskirta Vokietijos pajėgų brigada, kuri mūsų šalyje turėtų dislokuota iki 2026 metų pabaigos.
„Visa tai man leidžia teigti, kad išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva yra saugi kaip niekada“, – sakė G. Nausėda, taip visiškai oponuodamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio neseniai išsakytoms mintims, jog Lietuvai kaip tik gresia didelė grėsmė.
Po saugumo ir gynybos temos prezidentas perėjo prie ekonominės gerovės, tiksliau džiaugėsi, kad Lietuvoje nebetaikoma drakoniška diržų vertimosi politika. Taip jis veikiausiai norėjo priminti visuomenei 2008-2012 metų kadenciją, kai pasaulyje kilus ekonominei ir finansų krizei Lietuvos valdžiai, tarp kurių buvo ir jo konkurentė Ingrida Šimonytė, teko drastiškai mažinti išlaidas. Visuomenės narių sąmonėje šis laikotarpis yra išlikęs kaip vienas baisiausių: buvo mažinamos pensijos, išmokos, atlyginimai.
„Mums pavyko pasiekti, kad atsidūrus krizinėje ekonominėje situacijoje Lietuva eitų kitu keliu negu ėjo prieš, sakykime, daugiau kaip dešimt metų. Kad vietoje to, kad būtų drakoniškai varžomi diržai ir nepateisinamai brangiomis sąlygomis arba nepalankiomis sąlygomis skolinamasi tarptautinėje finansų rinkoje, priimame kitus sprendimus“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas aiškino, kad 2020 metais jam teko duoti daug interviu tarptautinei žiniasklaidai, kuriuose jis aiškino, kaip Lietuvai pavyko išvengti ekonomikos nuosmukio pandemijos metu. Anot jo, tai buvo padaryta pasitelkus aktyvią anticiklinę politiką.
Sau priskyrė daug nuveiktų darbų
Sakydamas savo kalbą prezidentas daug dėmesio skyrė savo, kaip telkėjo, įvaizdžiui pabrėžti. G. Nausėda paminėjo, kad yra prieinamas neįgaliesiems, kad jam rūpi pensininkų likimas ir kad rūpinasi regionais bei pajamų nelygybės mažinimu šalyje. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie negalią turinčius žmones jis pasigyrė, kad jo kalbos yra verčiamos į gestų kalbą, prie Prezidentūros buvo nuimtos grandinės, kurios trukdė prie pastato privažiuoti žmonėms su judėjimo negalia, o regos negalią turintiems žmonėms specialiai buvo nužymėti laiptų pakraščiai.
G. Nausėda sau priskyrė nuo kitų metų įsigaliosiančią negalios reformą, teigdamas, kad aktyviai prie jos prisidėjo prie jos patvirtinimo, paminėjo, kad Prezidentūra pradėjo propaguoti paprastojo skaitymo sistemą, kuri irgi skirta negalią turintiems asmenims.
Anot prezidento, jam labai svarbu ir atskirties mažinimas: tarp skirtingų miestų, miestų ir kaimelių, tarp skirtingo amžiaus grupių visuomenėje, tarp besiverčiančių geriau ir blogiau. Prezidentas ypač pabrėžė pensininkų grupę, kuriems pažadėjo, kad pensijų mažinimas krizių metais niekada nepasikartos. Tai vėl smūgis į I. Šimonytės pusę, kuri Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje buvo finansų ministrė.
Prie pajamų nelygybės mažinimo G. Nausėda minėjo neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą, kas yra labai naudinga mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems. Tik tiek, kad šitokius sprendimus priima Vyriausybė ir Seimas, todėl prezidento įgaliojimai leidžia tik skatinti neapmokestinamųjų pajamų dydžio artinimą prie minimalios mėnesio algos, bet neleidžia vienašališkai priimti tokių sprendimų.
Daug dėmesio savo kalboje G. Nausėda skyrė ir savivaldai. Savivaldybes jis apibrėžė kaip partneres, kurios geba pagelbėti centrinei valdžiai krizių atvejais: tai yra, per pandemiją, migrantų antplūdžio metais. Jis siūlė nesureikšminti skandalo dėl finansų naudojimo, nes žmonių savivaldoje yra visokių. Partneriu G. Nausėda įvardijo ir verslą, verslo įmones.
„Ar padaryta viskas? Ne. Ar galima padaryti daugiau? Taip. Kai 2019 metais ėjau į prezidento rinkimus, pirmyn mane vedė tikėjimas, kad mes galime įgyvendinti šiuos tikslus kartu, kad šie tikslai yra pernelyg svarbūs ir pernelyg bendri, kad galėtume mėginti tai padaryti atskirai, skirtingoms valstybės institucijoms turint skirtingą požiūrį. Aš neturiu iliuzijų: skirtingos valdžios institucijos visada gali turėtų nuomonių įvairovę, tačiau labai svarbu dėl tam tikrų principinių dalykų sutarti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Aptardamas paramą vaikus auginančioms šeimoms, prezidentas paminėjo savo siūlymus, kurie dabartinių valdančiųjų nebuvo įvertinti teigiamai. Primename, kad G. Nausėda, šalia jau senokai egzistuojančių vaiko pinigų, siūlė nustatyti ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaikus. „Mes pasiūlėme mokesčių lengvatų sistemą jiems ir esu įsitikinęs, kad jeigu ne su šia valdančiąja koalicija, tai su kita valdančiąja koalicija mes tikrai esame pajėgūs tai padaryti. Ir aš šito nuosekliai sieksiu“, – sako prezidentas.
Ši kalbos dalis liudija, kad G. Nausėda beveik neabejoja savo pergale, nes prezidento rinkimai bus anksčiau nei Seimo, po kurių formuojama nauja valdančioji koalicija.
Praėjusiuose rinkimuose nugalėjo Šimonytę
Praėjusiuose rinkimuose G. Nausėda nugalėjo Ingridą Šimonytę antrajame ture surinkęs 65,68 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų, kai konkurentė liko su 33,04 proc. balsų.
Tuomet jis dalyvavo pasitelkęs „gerovės valstybės“ idėją. „Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – prieš kelerius metus aiškino prezidentas, akcentavęs pajamų nelygybės mažinimą, socialinių paslaugų plėtrą, veiksmingą regioninę politiką, lygias starto galimybes vaikams.
Vis tik, remiantis Konstitucija, prezidentas dalijasi atsakomybe su Vyriausybe dėl užsienio politikos, gynybos, be jo neįmanoma suformuoti ministrų kabineto, bet vidaus politikos klausimai didžiąja dalimi priklauso Vyriausybės veiklos laukui, todėl prezidentas gali daryti tik dalinę įtaką siekdamas „gerovės Lietuvos“.
Pasiskelbę, bet dar neįregistruoti, kandidatai prezidento rinkimuose:
- Gitanas Nausėda, nepartinis
- Ignas Vėgėlė, nepartinis
- Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
- Dainius Žalimas, Laisvės partija
- Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
- Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
- Artūras Paulauskas, partija „Laisvė ir teisingumas“
- Mantas Varaška, remia Regionų partija
- Eduardas Vaitkus, nepartinis
- Valdas Tutkus, nepartinis
- Antanas Kandrotas, nepartinis
Ne visi šiame sąraše esantys politikai iš tiesų galės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal Rinkimų kodeksą norint tapti kandidatu, reikia surinkti bent 20 000 remiančių rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kuris siekia 5 vidutinius mėnesio darbo užmokesčio dydžius, tai yra, 8995 eurus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 m. gegužės 12 d. Jei prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas.
.jpg)
