Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu G. Nausėda dėkojo už Vokietijos indėlį į rytinio NATO flango saugumą.
Pasak prezidento, Rusijos karinių pajėgų telkimo Baltarusijoje ir prie sienos su Ukraina akivaizdoje Vokietijos sprendimas dislokuoti Lietuvoje daugiau karių „siunčia aiškią vienybės ir solidarumo žinutę visos NATO vardu“.
„Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų pajėgų ir pasirūpinti visa reikiama infrastruktūra ir parama mūsų valstybės teritorijoje. Sąjungininkų pajėgų didinimas mūsų regione – esminis atgrasymo faktorius“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakiniam batalionui. Šią savaitę pranešta, kad dėl karinio konflikto grėsmės tarp Rusijos ir Ukrainos Berlynas papildomai į Lietuvą atsiųs iki 350 karių.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.
Be to, Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti NATO narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ar atvirų durų politika.
