Vyriausybei pripažinus, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis bus įvestas, savąją šio mokesčio koncepciją trečiadienį Seime pristatė Tautos prisikėlimo partija. Tiesa, į mokesčio pristatymą susirinkę NT ir finansų ekspertai kritikavo ir "prisikėlėlių" modelį, ir pačią NT mokesčio idėją.
Tautos prisikėlimo partijos manymu, NT mokestis prisidėtų prie NT kainų reguliavimo, turto naudojimo efektyvumo, didintų biudžeto įplaukas.
Pagal "prisikėlėlių" siūlomą NT mokesčio modelį, juo būtų apmokestinti visi NT savininkai. Tiesa, turto iki 100 tūkst. litų vertės apmokestinimas būtų pradėtas nuo 2015 metų. Visam kitam turtui mokestis būtų pradėtas taikyti nuo 2011 metų.
NT mokesčio tarifas siektų nuo 0,5 iki 1,5 proc. turto vertės. NT vertę Tautos prisikėlimo partija siūlo nustatyti pagal Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytą NT vertę. Tiesa, mokesčio koncepciją pristatęs Seimo "prisikėlėlių" frakcijos narys Mantas Varaška pripažino, kad šiuo būdu nustatyta turto vertė dažnai smarkiai prasilenkia su NT rinkos verte.
Pasak M. Varaškos, surinktas NT mokestis būtų skirtas savivaldybių infrastruktūrai gerinti. "Jeigu žmonės žinos, kad surinkti pinigai bus panaudoti jų gyvenamosios aplinkos gerinimui, jie bus motyvuoti tą mokestį mokėti. Taip, kaip dabar moka draudimo mokesčius, nes supranta, kad to jiems reikia", - kalbėjo M. Varaška.
Kaip saugiklis, kad mokestis bus mokamas, siūlomas ir draudimas NT parduoti, jei mokestis nėra sumokėtas.
"Prisikėlėlių" skaičiavimais, priklausomai nuo savivaldybių dydžio, į jų biudžetą būtų surenkama nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliolikos milijonų litų. Valstybės pajamos iš NT mokesčio siektų 80-300 mln. litų.
NT mokestis nebūtų taikomas valstybei, savivaldybėms ir diplomatinėms tarnyboms priklausantis nekilnojamasis turtas.
SEB banko prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tokio mokesčio buvimas Lietuvoje yra svarstytinas, nes tai padidintų turto naudojimo efektyvumą. Be to, savivaldybės į savo biudžetus gautų daugiau pajamų. Tiesa, ekonomistas suabejojo, ar savivaldybės tų pinigų paprasčiausiai "nepravalgytų".
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad NT mokestis galėtų būti savotiška alternatyva progresiniams mokesčiams, jei labiau būtų apmokestinti daugiau ir brangesnio nekilnojamojo turto turintys gyventojai.
"Tačiau šiuo metu siūloma Tautos prisikėlimo partijos koncepcija, mano nuomone, ne visai atliepia šitiems principams, nes numatoma, kad mokestis galios bet kokį turtą turintiems gyventojams. Tiesa, yra išimtis, kad iki 100 tūkst. litų vertės turto turintiems gyventojams mokestis galios nuo 2015 metų. Tačiau negi mes galvojame, kad 2015 metais visos krizės bus pamirštos, gyvensime daug geriau ir šitas mokestis neerzins prasčiau gyvenančių žmonių? Manau, kad nereikia šitaip apsigaudinėti. Be to, per šį pereinamąjį laikotarpį gali būti daug politikų bandymų pakeisti šią įstatymo nuostatą ir įvesti neapmokestinamo turto ribas. Manau, kad reikia problemą spręsti iš esmės - įvesti neapmokestinamo turto lubas. Jos, mano nuomone, turėtų būti gana aukštos - apie 250 tūkst. litų. Pats tarifas tikrai neturėtų viršyti 1 procento", - kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, bent jau kol kas NT mokestis turėtų būti taikomas ne kaip biudžeto įplaukų šaltinis, o kaip principas, nes dar labiau spausti visuomenę ir bandyti iš jos ištraukti pinigų yra sudėtinga.
"Be to, žinome, kad daugelis žmonių būstą yra įsigiję už paskolas, sunkiai balansuoja jas grąžindami, todėl papildomo mokesčio įvedimas gali būti pražūtingas kelias", - teigė SEB banko prezidento patarėjas.
G. Nausėda atmetė ir teiginius, kad NT mokestis taptų finansų krizės valdymo įrankiu.
"Čia yra šioks toks nesusipratimas. Krizė yra dabartis, mūsų realybė, Tuo tarpu finansų ministrė pripažįsta, kad šitą mokestį galima greičiausiai įvesti tik 2011 metais. Net jeigu įvestume nuo 2010 metų, vis tiek biudžetą įplaukos pasiektų tik 2011 metų pirmąjį ketvirtį. Savaime suprantama, jog per šį laikotarpį bus įvykę tokie pokyčiai, kad finansų krizės valdymas šituo mokesčiu yra neįmanomas. Tai nesuderinami dalykai", - aiškino G. Nausėda.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis naują mokestį įvedinėjančią Vyriausybę palygino su gruzinu iš anekdoto, kuris siūlo vištą už 10 tūkstančių rublių, kai šalia vištos kainuoja 5 rublius, o paklaustas, kodėl jo tokia brangi atsako, kad pinigų labai reikia.
"Kiekvienas mokestis turi du aspektus: ekonominį ir idėjinį - tai yra, ką mes norime šituo mokesčiu pasakyti. To aš pasigendu", - sakė R. Dargis.
Pasak jo, pirmiausia reikia kalbėti apie infrastruktūros plėtros įstatymą, kurio dalimi būtų ir NT mokestis, kuris ir būtų naudojamas infrastruktūrai gerinti. Tačiau šiuo metu savivaldybės net neturi normalių detaliųjų planų, todėl kalbėti apie kokią nors nuoseklią infrastruktūros plėtrą neįmanoma.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis taip pat abejojo savivaldybių galimybėmis efektyviai rinkti ir naudoti NT mokestį. "Mokestis turi būti renkamas valstybės mastu, nesame tokia didelė šalis, kad žaistume federacijas", - sakė jis.
Pasak R. Kuodžio, mokestis turi būti taikomas plačiai, nes kitaip apskritai neturėtų prasmės - mokesčio administravimo išlaidos būtų didesnės nei pajamos.
