„Pasikeitusi ir politinė, ir geopolitinė situacija, ir ypatingai Baltarusijos veiksnys, kuris, kai matote, Ukrainos karo atveju tampa ganėtinai svarbiu strategiškai ir taktiškai – į tai turi būti atsižvelgta. Tokiomis aplinkybėmis, kokiomis mes gyvenome anksčiau, kuomet Baltarusija bent jau apsimesdavo turinti kažkokį tai nepriklausomumą. Mes šitomis aplinkybėmis nebegyvename.
Situacija yra pasikeitusi ir praktiškai Baltarusijos teritorija yra visiškai laisva Rusijos kariuomenės judėjimui. Todėl galimybių reaguoti ar turėti tam tikrą reagavimo laiką, šitos galimybės siaurėja iki minimumo ir mes turime praktiškai nekalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju.
Mes turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės čia. Štai, kodėl buvo priimti sprendimai, ir jūs juos puikiai žinote, jau dabar didinti kai kurių valstybių karių skaičių čia, Lietuvoje. Suteikti papildomai karinės technikos, o oro gynybos režimas yra dar viena svarbi viso šito proceso dalis. Oro policijos misijos yra svarbios, bet oro gynyba yra šiandienos uždavinys, kurį įgyvendinsime dar ne šiandien, nes nėra toks paprastas uždavinys. Tačiau jau šiandien turime pasakyti, kad jau judame to link, nes tam reikia ir laiko, ir investicijų, ir politinės valios. Tikiuosi, kad šia prasme Madrido susitikimas bus žingsnis į priekį“, – trumpoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Atidarytas naujas karinis poligonas
Ketvirtadienį atidarytas karinis Rūdninkų poligonas. Pasak Lietuvos prezidento, NATO sąjungininkės išreiškė norą investuoti į Rūdninkų karinio poligono infrastruktūrą.
„Noriu pasidžiaugti, kad jau mūsų sąjungininkai žino apie šio poligono veiklos pradžią ir net kai kurie yra išreiškę norą prisidėti investuojant ir stiprinant šito poligono infrastruktūrą. Tai yra nepaprastai svarbu.
Nuotaika yra tikrai puiki, nes kai tenka dalyvauti ir būti liudininku svarbių karinės infrastruktūros projektų pradžios, tai yra įžanga į mūsų geresnį pasirengimą, didesnį atsparumą ir, svarbiausia, į Lietuvos patrauklumą užsienio sąjungininkams“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos kariuomenė skelbia, kad visiškai įrengti poligoną ir kelių infrastruktūrą prireiks apie 260 mln. eurų. Naujas karinis poligonas buvo būtinas, nes esamų poligonų užimtumas yra perkrautas – taip yra dėl intensyvių Lietuvos karių ir NATO sąjungininkų pratybų, modernios ginkluotės įsisavinimo.
Poligone jau įrengta šaudykla, esama ir kitų dar iki galo neįrengto poligono panaudojimo galimybių. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad poligono infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 naujų darbo vietų.
Plečiant poligono infrastruktūrą bus rekonstruojamas 26 kilometrų kelias nuo Pirčiupių iki Jašiūnų, kad juo galėtų važinėti sunkioji technika, keliu galės naudotis ir civiliai.
Rūdninkų karinis poligonas veikė ir sovietmečiu. Pastaruoju metu čia treniravosi Viešojo saugumo tarnyba.
Seimas Rūdninkų poligoną yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu. Jis bus išplėstas, poligono plotas sieks beveik 17 tūkst. hektarų. Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.
