Apie tai, kaip bus galima suvaldyti šią sunkią padėtį, kalbamės su kandidate į finansų ministro postą Gintare Skaiste.
Šiemet pajamų surinkimas atsilieka nuo plano milijardu eurų kitų metų biudžete, taip pat skylė 4 milijardai eurų, kaip jūs planuojate išeit iš šios biudžeto skylės, kai tapsite finansų ministre?
Tą, ką matome biudžete, pajamų surinkimas turbūt kelia daug klausimų, nes prielaidos, kuriomis remiasi Finansų ministerija, yra pakankamai optimistinės. Tiek kiek planuoja apskritai nesurinkti iš atidėtų mokesčių ir kiek jie planuoja, kad bus sumokėta 2021 metais.
Kadangi tikrai verslas turi visas galimybes atidėti mokesčių mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, tai verslas dažniausiai ir pasinaudoja tomis galimybėmis, kurias turi, tam, kad padidintų savo likvidumą. Matome, kad yra tikrai didelė rizika to pajamų nesurinkimo, ir kad didesnis surinkimas bus 2022 metais, tai tiesiog turbūt reikia įvertinti ir tą galimybę planuojant biudžetą, įvertinti visas rizikas.
Kaip žmonės, namų ūkiai pajus šitą biudžeto nesurinkimą? Ar beveik nepajus?
Manau, kad namų ūkiams tiesiogiai tai neturėtų atsiliepti, nes visgi galimybės skolintis pakankamai geros, turbūt planuojame tuo ir pasinaudoti. Valstybės skolos valdymas yra klausimas, tačiau turbūt ne šių metų klausimas. Dabar svarbiausia išsaugoti darbo vietas ir kad verslai nebankrutuotų.
Ekonomikai atsigauti po pandemijos planuojami ES pinigai stringa dėl Lenkijos ir Vengrijos pozicijos nesutarimų. Kaip jūs galėtumėt prognozuoti, ar šitie pinigai apskritai mus pasieks, mes tiek apie juos galvojam, kada tai gali atsitikti?
Toks politinis sutarimas kaip ir buvo, kad „Recovery“ fondas vis tik turėtų veikti ir kitais metais turėtumėm tikėtis apie vidurį, apie balandžio mėnesį, kad jisai veiks, tačiau tų nesutarimų tikrai yra ir garantijos, kad tas fondas tikrai bus ir bus būtent tada, kada mes tikimės, jokių garantijų nėra.
Todėl šiandien ir tas išlaidas planuoti pagal tuos sutarimus preliminarius, kokie yra šiandien, yra gana rizikinga. Nes padarius išlaidas neturint garantijų, kad jos bus padengtos iš šito fondo, tikėtina, kad paskui mums reikės tas išlaidas finansuoti iš pasiskolintų lėšų. Kas būtų tikrai sudėtinga ir skolos valdymui tikrai atsilieptų.
O nueinanti Vyriausybė planavo išlaidas tikėdamasi, kad šitie pinigai bus laiku?
Yra tokios vadinamosios sąlyginės pajamos, tai, tikėtina, kad jos bus. Tai yra iš šio fondo 813 mln. ir taip pat buvo suplanuotos išlaidos, joms buvo uždėtas ribojimas, kad išlaidos galimos daryti tik su finansų ministro leidimu, bet manyčiau, kad toks ribojimas nepakankamas ir reikia sulaukti garantijų, kad pinigus mes turėsime ir kokias kriterijais mes juos gausime.
Jūs sakote, kad Lietuvoje reikia mažinti pajamų ir galimybių nelygybę, tą patį iš esmės sako Europos Komisija, tą patį sako EBP organizacija, kaip jūs tai darytumėte, kokie pagrindiniai žingsniai?
Manau, turbūt reikia atsižvelgti pirmiausia į pažeidžiamiausių grupių poreikius, įvertinant išmokų sistemą ir tobulinti tiek pensijų sistemą, tiek atsižvelgti į tam tikras specifines situacijas.
Tarkim, vienišų pensininkų, kurių skurdo lygis yra 64 proc., turbūt reiktų kalbėt apie tai, kad išmokos turėtų būt tolygesnės ne tik našliams, bet taip pat ir kitiems, kurie nėra susituokę, ar išsiskyrę žmonės ir kalbėti apie vienišus tėvus ir gerinti apmokestinimo sąlygas žmonėms, kurie gyvena su daugiau išlaikytinių savo šeimoje.
Daugiau žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje.
